Netikėtą, bet maloniai nustebinantį rezulatą galima pasiekti pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis.

Rudeninis žemės perkasimas ir arimas  suardo, sumaišo dirvos sluoksnius, kurie greitai suslūgsta ir susispaudžia jau po pirmo lietaus. Dirva izoliuojama nuo atmosferos. Visa jos gyvybinė struktūra sugriauta. Tai tas pats kaip automobilį supresuoti, o paskui stebėtis, kodėl jis nevažiuoja. Sukasta dirva išgyvena šoką, apmiršta: nekvėpuoja, nesugeria vandens, bet svarbiausia  augalams nebeatiduoda maistingų medžiagų. Apnuogintas paviršius ir struktūros sugriovimas – pats efektyviausias būdas sunaikinti dirvą kaip aktyvią, derlingą terpę. Keista, kad visi tai supranta, bet ... ir toliau kasa, aria su pasmerktojo atkaklumu!

Em – technologija patikimais būdais padidina dirvos derlingumą, žymiai padidina derlių ir sumažina fizinio darbo poreikį. Dirva atgyja ir dosniai atsilygina.

Tiems, kurie pasiryš kaip galima greičiau išvalyti žemę nuo biologinių ir cheminių teršalų,  gauti didelį ir sveiką derlių,  prasminga jau rudenį paruošti lysves. Mintis, kad tai daroma tik vieną kartą, o kitais metais tik naudositės šio darbo vaisiais, suteiks jums įkvėpimo. Kuo anksčiau įterpsite į dirvą efektyvius mikroorganizmus, tuo daugiau  jie duos naudos. Pavasarį dirvos gyvybė pilnai atsistato tik birželio viduryje. Iki to laiko augalai maitinasi humusu, kuris susikaupė dirvoje rudenį. Todėl – kuo anksčiau rudenį suformuosite lysves, tuo daugiau humuso sukaupsite.

Juo labiau, kad rudens viduryje įterptos bakterijos geriau prisitaikys prie šaltos aplinkos, ir netgi po to kai žemę uždengs sniegas, jos tęs humuso gamybą. Pavasarį žemė anksčiau prabus.

Todėl geriausiai formuoti lysves iš karto nuėmus derlių ir spalio mėnesį papildomai palaistyti „Baikal– EM1“ tirpalu 1: 100 (pusė stiklinės į kibirą vandens).

Nesibaidykite šio darbo –, tai programa maksimum. Šis darbas leidžia iš karto gauti didesnį ir kokybiškesnį derlių ir per 3 metus dirvai grąžinti natūralų derlingumą. Jeigu tokios galimybės neturite, apsiribokite paviršiniu EM – komposto, ar kitos organikos palaistytos EM – tirpalu, įterpimu. Šiuo atveju kartu naikinamos piktžolės. Arba pats paprasčiausias būdas – tiesiog palaistykite lysves EM – tirpalu.

Yra keletas rudeninio dirvos apdirbimo būdų, jos neperkasant.

Pirmas būdas -      tręšimas piktžolėmis – turi du teigiamus momentus – piktžolių naikinimas ir dirvos tręšimas.Patogiam ir efektyviam darbui geriausiai tinka plokščiapjovė (bet tinka ir „kilpa“). Juo 1-2cm gilyje pakertamos piktžolių šaknys. Piktžolių nurinkti nereikia. Apdirbtą dirvą palaistyti EM– tirpalu skiestu 1: 100. Mūsų darbas baigtas; toliau dirbs mikroorganizmai, aktyviai perdirbdami pakirstų piktžolių šaknis. O piktžolių sėklos po tokio apdirbimo sudygs, paaugs ir užėjus šalčiams žus.

Antras būdas -      mulčiavimas – ne tik gera trąša ir papildomas humuso sluoksnis, bet dar ir atstato dirvos purumą (poringumą). Dirva laistoma EM – tirpalu ir purenama plokščiapjove 5-7 cm gylyje. Po to mulčiuojama žole, lapais ar  kuo nors panašiu. Pavasarį, suirus šaknims ir žolei, dirva taps derlingesnė. Suirus piktžolių šaknims dirvoje susiformuoja kanalai ir sliekų takai, sliekai būtinai ateina ten, kur yra mulčas – turtingas maisto šaltinis. To pasekoje atsistato dirvos purumas.

Trečias būdas -       šiltos lysvės– skirtos dirvos derlingumo didinimui. Išilgai lysvės per kastuvo plotį ir gylį kasamas griovelis. Ant dugno, maždaug 5cm sluoksniu, beriamas iš anksto pasiruoštas EM – kompostas. Griovelis palaistomas EM – tirpalu 1: 100, 10l tirpalo 3 metrams lysvės. Greta lygiagrečiai kasamas toks pats griovelis. Žemė iš jo (neapverčiant) perkeliama į pirmą griovelį ant EM – komposto! Taip daroma visame darže. Toliau ant paviršiaus išbarstomas EM – kompostas (2-3 kg/m²) su žeme 3-5 cm gylyje. Pabaigai sklypas palaistomas EM– tirpalu 1: 100 (2-3 l/m²).

       Pastaba: Jeigu iš anksto nepasiruošite komposto, tuomet darykite taip – nuėmus derlių, ant būsimų lysvių dėkite organiką (tą, ką turite– žolę, lapus, daržovių liekanas, neapsisėklinusias piktžoles, maistines atliekas, paukščių kraiką, mėšlą) ir paliekite Em – tirpalu (1: 100, 2-3 l/m²). Visa tai įterpkite į dirvą į 5-10 cm  gylį. Organikos norma – 1-2 kibirai m², pelenų 2 stiklinės m². Jeigu neturite galimybės padaryti tokio paviršinio kompostavimo, tai bent pavasarį dirvą paliekite EM – tirpalu 1: 100 (2-3 l/m²).

        Paviršinis kompostavimas ir lysvių formavimas atsieis dešimtis kartų pigiau, jeigu iš anksto pasiruošite EM– ekstrakto (apie tai ruošiamas straipsnis), kuris pilnai pakeis EM –  tirpalą ir naudojamas santykiu 1: 50

Ketvirtas būdas -  rudeninis lysvių formavimas – labai panašus i trečią būdą ir taip pat skirtas derlingumo didinimui. Daroma viskas taip pat, tik į griovelius dedamas ne kompostas, o smulkinta žolė, piktžolės, jeigu yra – durpės ir mėšlas, sumaišoma su nedideliu kiekiu žemės, pelenais, dolomitų miltais. Palaistoma EM – tirpalu; jeigu dirva sausa prieš tai palaistoma vandeniu. Darant griovelius, nuimta žemė neapverčiant dedama ant viršaus. Padaryta lysvė laistoma  EM – tirpalu (1: 100, 3-5 l/m²), lengvai pabarstoma žeme.

Penktas būdas -  sideratų (žaliosios trąšos) sėjimas  – pats paprasčiausias būdas gauti organinei masei ir mulčui įdedant mažiausiai jėgų. Sideratai atlieka visą žemės sukasimo darbą, purenimą ir organikos įterpimą. Tam lysves purename plokščiapjove, išbarstome sėklas žieminių rugių, avižų, lubinų, garstyčių arba grikių ir užžarstome grėbliu. Po kelių dienų sėklos sudygs, o po 4-5 savaičių pakirsti sideratų šaknis ir palikti viską lysvėje. Palaistyti EM– tirpalu. Tokiu Būdu dirva bus mulčiuota, patręšta ir supurenta.

 Rudeninio dirvos apdirbimo reikšmė ir nauda

Ruduo – svarbiausias EM – technologijai periodas. Juo siekiama, kad dirva ir daugiamečiai augalai žiemotų sveiki, išvalyti nuo piktžolių ir ligų sukėlėjų.

• Mikroorganizmai pasižymi savybe prisitaikyti prie aplinkos. Užgrūdinti žemos temperatūros, prisitaikę prie aplinkos, jie aktyvesni už pavasarį įterptus mikroorganizmus (mikroorganizmams, kaip ir augalams, būtinas adaptacinis periodas).
• Iki dirvos įšalimo mikroorganizmai tęsia darbą giliai, atstato humuso kiekį, pureną dirvą, kaupia azotą, kalį, fosforą ir mikroelementus.
• Nebūtina įterpti į dirvą kompostą ir sideratus, tą darbą atlieka dirvos mikroorganizmai, sliekai ir vabalai.
• Visos organinės atliekos sunaudojamos kaip mulčas iki beveik gatavų trašų.
• Uždengta dirva ilgiau išlaiko šilumą, tai pagreitina organikos fermentaciją.
• Žemė po tokia „antklode“ mažiau susislegia, todėl pavasarį nebereikia jos perkasinėti.
• Sumažėja piktžolių, nes fiziologiškai aktyvios medžiagos, kurias išskiria naudingos bakterijos, taip pat aukštesnė dirvos temperatūra (2-5 laipsniais) pagreitina piktžolių sėklų sudygimą ir žuvimą nuo šalčio.
• Pavasarį 1-2 savaitėmis anksčiau prabunda žemė; dirvos temperatūra 2-5 laipsniais aukštesnė, todėl EM pagalba augalai lengviau pakelia šalnas, galima anksčiau sėti ir sodinti.
• Atsistato humuso kiekis dirvoje.
• Mikroorganizmai dirvą sveikatina, slopina fitopatogenų vystymasį.

Dirva nealinama – todėl sutrumpėja sėjomainos laikas ir tai turi ypatingą reikšmę šiltnamiams.

Šios natūralaus dirvos derlingumo atstatymo ir derlingumo padidinimo priemonės laibai efektyvios. Jas galima taikyti pasirinktinai arba po keletą kartu. Sodininkai – daržininkai metai iš metų taikydami šiuos metodus  gauna aukštus ir stabilius derlius nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Kas gi trukdo jums jau dabar takyti šią patirtį? Dar navėlu ir yra visos reikalingos priemonės.? O mes su malonumu padėsime patarimais ir publikuosime jūsų patirtį.

                          Aleksandr Blinov EM – programos Latvijoje vadovas.