Rudeninis dirvos mulčiavimas. EM – mulčas ir jo paruošimas. Įdomi patirtis iš Novosibirsko...

Efektyvių mikroorganizmų technologijos siūlo paprastus ir prieinamus būdus kaip lengviau padidinti dirvos derlingumą ir derliaus  priaugį. Norint palengvinti sau darbą ir gauti labai gerus rezultatus - geriausiai pasinaudoti EM – technologijomis.


 Rudeninio dirvos apdirbimo efektas bus ženkliai didesnis jei panaudosite mulčavimą.

 

Nauda

 

 -  Išsaugoma drėgmė dirvoje (pavasarį lysvėse puikiai išsilaiko sniego drėgmė, o augalus, pasodintus rudenį dar ilgai nereikia laistyti);

 

mulčiuojant nebereikia purenti dirvos;

 

- mulčas tai papildomas humuso sluoksnis augalų mitybai;

 

-  mulčas puikiai apsaugo dirvą nuo perkaitimo saulėje, o tai labai gerai veikia dirvos mikroorganizmus;

 

 - žiemą arba šalnų metu mulčas saugo dirvą nuo šalčių, o tai gelbsti  dirvos gyvybės įvairovę;

 

- mulčavimo dėka, piktžolių sėkloms lieka mažiau galimybių augti ir vystytis

 

 Mulčavimas  – vienas iš palankiausių dirvos derlingumo didinimo veiksnių ir todėl jis naudingas dirvos gyventojams, kurių pagalba didėja mūsų augalų derlingumas.

 

 

Iš ko pagaminti mulčą?

 

 Mulčą galima gaminti iš įvairių organinių medžegų. Labai geras mulčas iš medžių lapų, šiaudų ir saulėgražų lukštų. Taip pat galima išnaudoti žoles. Labai patogu ruošti mulčą panaudojant beržų ar kitų medžių lapus.

 

 Štai mulčo paruošimo su medžių lapais variantas: 

 

1. Sumaišome lapus su žeme, pridedame medžio pelenų ir susmulkintų kiaušinių lukštų. Tai patogu daryti karutyje, cinkuotoje vonelėje, geldoje arba žemoje statinėje.

 

2. Paruošiame „Baikal EM1“ tirpalą santykiu 1:100 (pusė stiklinės į 10 L vandens) ir, ruošiamą mišinį, tolygiai sudrėkiname.

 

 3. Dabar būsimą mulčą reikia kastuvu gerai permaišyti.    Drėkinimas turi būti tolygus ir ne per didelis. Mišinys neturi būti labai šlapias.

 

 4. Kai viskas paruošta, mišinį sudedame į plastikinius maišus, kruopščiai išstumiame iš jų orą ir užrišame.

 

 5. Dabar maišus paliekame tamsioje ir šiltoje vietoje dviems savaitėms.

 

6. Dvi savaitės praėjo – mulčas paruoštas. Atidarius – turi maloniai kvepėti.

 

em mulcas

 

Kaip mulčiuoti? 

 

 Rudenį plokščiapjove  labai gerai išpurename žemę. Rekomenduojama dirvą tuoj pat palaistyti EM tirpalu 1:100 tam, kad būtų sunaikintos piktžolės ir nuslopinti fitopatogenai – augalų ligų sukėlėjai. 

 

 Išpurenus, mulčiuojame tas lysves, kurios jau užsodintos (braškes ir kitus daugiamečius augalus). 

 

 O štai ką šiuo klausimu rašo V.N.Sopova iš Novosibirsko: 

 

 „Šiais metais(2009 – redakc. prierašas) gegužės mėnuo kaip pagal užsakymą, šiltas, meilus. Tik štai bėda: žemė lysvėse greitai džiūsta, pasidengia plutele. Kai kada per tvorą pažvelgiu į savo kaimynės daržą ir matau, kad visos jos lysvės sausos, o vandenį mums žada tik birželio 10-ai. Jau dabar žieminiai česnakai pas ją silpnučiai ir geltonuoja, žemuogės irgi atrodo varganai. Panašu, kad saulė ir „ištraukė“ iš dirvos brangią pavasarinę drėgmę. Gaila kaimynų, visą rudenį iki devinto prakaito perkasinėjo  daržą, o pavasaris atėjo ir ...

 

 Praėjusiais metais ir  man buvo tas pats. Jeigu nespėju pavasarį laiku išpurenti žemę, vėliau kankinuosi iki vasaros vidurio, todėl didžiulę derliaus dalį prarandu  taigi -  plėšausi be reikalo. 

 

Dabar jau dirbu su protu. Rudenį  plokščiapjove purenu žemę, o dar EM-preparatu palaistau, kad piktžolių būtų mažiau. Pavasarį, kai tik žemė sušyla, vėl į rankas imu plokščiapjovę ir vėl purenu. O po to  lysveles mulčiuoju. Tai aš darau dar ir iš rudens ten, kur jau užsodinta. 

 

 Mulčą ruošiu iš bet kokios organinės medžiagos. Labiausiai man patinka beržų lapai. Pirma, gaunamas dykai, antra, nuo beržų lapų žemei tik nauda ir neužsiteršia. Rudenį  prirenku lapų į maišus, o jau sode dalį jo išpilu i krūvas, o kitą dalį perdirbu.   Sumaišau lapus su žeme, pelenais, kiaušinių lukštais, viską supilu  į vaikišką vonelę, mišinį sudrėkinu BAIKAL EM1 tirpalu santykiu 1:100, kruopščiai viską permaišau, pradžioje sodo kastuvu, vėliau rankomis. Visam mišiniui tolygiai sudrėkus, paimu saujalę ir suspaudžiu į gumulėlį, kuris spustel4jus pirstu subyra. pirštu paminkau, kad subyrėtų. 

 

 Svarbu mišinį neperdrėkinti., mišinį sudedu į polieteleno maišus, kruopščiai išstumiu orą ir dviem savaitėm palieku tamsioje ir šiltoje vietoje . Po dviejų savaičių mulčas paruoštas. Atidengi maišą, o iš ten – aromatas!  tokio turto nereikia saugoti maišuose .Mulčą išbarstau jau suformuotose lysvėse,  juo pridengiu česnakų ir žemuogių sodinukus. Tokio mulčo dėka dirvos mikroflora gauna papildomą maitinimą.   Kompostą taip pat ruošiu ir ruden5. Sluoksniuoju lapus, žem3, maisto atliekas. Kiekvieną sluoksnį palaistau BAIKAL EM1 tirpalu (1:100), vėliau komposto krūvą kruopščiai uždengiu plėvele ir ant jos kraštų uždedu plytas. 

 

 Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje kompostą atidengiu. tuo metu patiriu tikr1 sodininko džiaugsmą: paimu žemelę į rankas, o ji tokia puri ir biri! Ir jokio mėšlo nereikia. Dalį komposto imu daigams, o likusią išbarstau lysvėse. Ridikėlius pasėjau, vageles palaisčiau dar sniego vandeniu, o iš  lysvės viršų apibarsčiau mulču. Taip pat elgiuosi su morkomis ir salotomis. Vanduo taupomas, piktžolės neauga, žemė neišdžiūsta, o ir man darbo mažiau. Už tai pirmus ridikėlius aš anksčiau už visus kaimynus valgau. 

 

 Šiais metais mašina mėšlo jau  2000 rublių kainuoja. Pažiūrėjau aš į tą mėšlą, su juo tikrai tris metus prasiterliosiu, kol taps tinkamas naudojimui (jeigu nenaudosiu BAIKAL EM1), o kiek piktžolių sėklų į savo daržą prinešiu. O kai tik vasara ateis, žolės - kiek nori ir kokios nori, tik netingėk. Aš mėgstu jaunas dilgėles, o dobilai taip pat gerai.

 

Smulkinu žolę, sumaišau ją su pjuvenomis, pelenais, žeme ir neskubėdama ruošiu mulčą,.

 

 

 Dabar  nepergyvenu kokia bus vasara- sausa ar lietinga, nes tikrai žinau: mulčas ir „BAIKAL EM1“ mano derlių ne tik išsaugos, bet ir padidins!“ 

 

 

 

Aleksandr Blinov EM – programos Latvijoje vadovas.

 

 

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:

Vardas: Algirdas
El. paštas:
Komposto krūvą polietilenine plėvele dengiame tam, kad būtų išlaikyta pastovi drėgmė. Kad jos neišdžiovintų vėjai ir neišplautų lietūs. Tad ją geriau dengti polietileno plėvele.
Vardas: seka
El. paštas:
Noriu paklausti: ar komposto kruva geriau uzdengti politileno plevele ar juoda agro plevele? Aciu uz atsakyma
Vardas: EUGENIJA
El. paštas:
ačiū už naudingą informaciją. Nors dar neturiu Baikal EMI, bet skubėsiu įsigyti ir panaudosiu. Ačiū
Vardas: liuda
El. paštas:
aciu uz tokia puikia informacija