Ar reikalingas sodyboje šiltnamis?

siltanmisNorėdamas atsakyti sau į šį klausimą, susidėliojau pliusus ir minusus arba kitaip -  argumentus už ir prieš šiltnamio įrengimą.  Ir štai kas iš to išėjo...


„Už“ šiltnamį:

 

1.  Jau seniai stebiu kaip žmona kankinasi dėl vietos stygiaus, apkraudama visas palanges įvairiais daigais. Norisi ne tik daržovių, bet ir gėlyčių. Dėl vietos stygio kažko tenka atsisakyti. Esant šiltnamiui tokia problema išnyksta savaime.

 

2.  Esant šiltnamiui, žymiai daugiau daigų galima bus augintis patiems iš savų sėklų . Ir nereikės pirktis daigus turguje tuomet, be jokių abejonių ,jų kokybė bus žymiai geresnė.

 

3.  Tam, kad daigus prieš sodinant į gruntą užgrūdinti pavasariop nešiodavome juos į balkoną, o nakčiai vėl parnešdavome.Daug kam pažįstama procedūra Šiltnamyje ši procedūra išsispręs savaime.

 

4.  Esant šiltnamiui, daržoves sodinsime žymiai anksčiau nei paprastai, tuomet anksčiau jas ir valgysime.

 

5.  Šiltnamio pagalba lengviau užsiauginsime ne tik šilumamėges daržoves: paprikas, baklažanus ir kt, bet ir esant norui egzotines: arbūzus, melionus ir kt.

 

6.  Ant palangės daigai dažnai ištysta, šiltnamyje to neatsitinka.

 

7.  Su šiltnamiu neabejotinai daržoves valgysime žymiai ilgiau iki pat lapkričio mėnesio.

 

8.  Šiltnamis saugo mūsų daržoves nuo patogeninio rūko poveikio ir rūgštaus lietaus.

 

„Prieš“ šiltnamį:

 

1.  Šiltnamis užimą vietą ir kiek suprantu laiks nuo laiko jį reikėtų perstatyti, o tam jį reikia išrinkti ir vėl surinkti (nors ir tai nereikalinga naudojant organinės žemdirbystės principus).

 

2.  Labiausiai man nepatinkantis argumentas: po kiek laiko plėvelę šiltnamiui reikia pakeisti dėl nusidėvėjimo, o tai varginanti procedūra. Be to palikus plėvelę žiemai, ji įsigaubia ir pavasarį ją vėl reikia įtempti.

 

3.  Pastoviai reikia reguliuoti temperatūrą. Tam reikia laiku atidarinėti ir uždarinėti duris ir langelius. Ir didelė problema jeigu laiku to nespėsi padaryti.

 

4.  Šiltnamiai kainuoja. Žinoma, galima pasidaryti patiems. Tai nors ir pigiau, bet užima laiko ir pastangų, o po kurio laiko vis vien reikalauja vienokio ar kitokio remonto.

 

Pliusų žymiai daugiau. O visus minusus nubraukiau tuomet kai pasirinkau cinkuoto metalo šiltnamį dengtą kanalinio polikarbonato danga.

 

Turbūt geriausiai apie tokį šiltnamį parašė K.G.Malyševskis knygoje „Protingas šiltnamis“:

 

KANALINIS POLIKARBONATAS

 

Pastaraisiais metais atsirado dėmesio verta alternatyva plėvelei ir stiklui – kanalinis polikarbonatas. Tai labai tvirta ir lengva akyta medžiaga, be viso kito labai gerai sauganti šilumą. Polikarbonatas sudarytas iš dviejų ar daugiau plastiko sluoksnių su oro tarpais tarp jų. Pagal šilumos perdavimo koeficientą jis artimas stiklo paketui ir šviesą praleidžia ne blogiau už stiklą! Kanalinis polikarbonatas nelūžta, nedūžta, praktiškai nedega, puikiai atlaiko šaltį ir karštį, ilgaamžis. Taip pat jis pakankamai lankstus, ir norint galima vienu lapu uždengti ir sienas, ir stogą, ypač arkinėse konstrukcijose. Ir jokių plyšių!

 

Vieninteliu polikarbonato trūkumu galėtų būti didelė kaina – jeigu ne jo ilgaamžiškumas: daugiau kaip 20 metų. Pjaustyti ir tvirtinti patogu. Būdamas lengvas, bet kietas, jis pats gali būti karkasu – nereikia sunkių konstrukcijų. Vieną kartą surinktas, šiltnamis tarnauja visą gyvenimą. Visa tai įvertinę, gauname pačią pigiausią medžiagą!

 

Statant tradicinius, „metalinius–stiklinius“ šiltnamius, stiklas įstatomas į specialius rėmus iš geležinio kampuočio. Kadangi ir stiklai, ir rėmai pakankamai sunkūs, visa konstrukcija labai pasunkėja ir pabrangsta. Taip statė pramoninius šiltnamius praeitame (dvidešimtajame) amžiuje.

 

Jeigu įvertinsim, kad standartinis polikarbonato lapas yra 12 m ilgio ir 2,1 m pločio, taip pat lengvai lenkiamas ir lengvai sujungiamas, sudarydamas ištisinę uždangą be rėmų, tampa aišku, kiek galima sutaupyti rėmų ir metalo konstrukcijų sąskaita. Todėl dideliam šiltnamiui polikarbonatas besąlygiškai naudingesnis už stiklą. Jeigu dar įvertinsim šilumos ekonomiją, taps aišku: statant apšildomą, visus metus veikiantį šiltnamį, alternatyvos polikarbonatui kol kas nėra.

 

Stogui prireiks 6–8 mm storio lapų, šoninėms sienoms ir vidinėms pertvaroms visiškai pakaks 4 mm („ketveriukė“ dvigubai pigesnė už „aštuoniukę“).

 

Taigi, jeigu jūs galite skirti pakankamai lėšų ir rengiatės statyti naują šiltnamį, rinkitės polikarbonatą, nepasigailėsit!

 

  O nuo savęs dar norėčiau pridurti. Kad nematau geresnės investicijos šiais, sunkiai pažabojamos infliacijos, laikais kaip į ilgaamžį, kokybišką ir nebrangų šiltnamį.

 

Surenkamus, cinkuoto metalo, su kanalinio polikarbonato danga šiltnamius jau galima įsigyti ir sodyba.org elektroninėje parduotuvėje adresu: www.eparduotuve.sodyba.org

 

Susidomėjusius prašome skambinti tel:861272488  arba parašyti adresu: sodyba.org@gmail.com 

 

  Algirdas

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:

Vardas: Antanas
El. paštas:
Mano šiltnamis lankinis-plėvelinis. Stabilizuota (mėlsva) plėvewlė laiko tris metus. Jai suplyšus būna gera proga pakeisti šiltnamio vietą. Tai ne dėl dirvos "nusidėvėjimo" , o dėl grybelinių ligų joje išbujojimo. Stacionariam - tik polikarbonatas, ir kuo daugiau sluoksnių-tuo geriau.