Grybai - mūsų draugai 2

Pirmas tarp geriausių

 


               Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Japonijoje buvo parašyta neįkainojama knyga „Shinnoh Honsohkyo“, tapusi pirmuoju Rytų medicinos mokslo vadovėliu. Šioje knygoje minimos, suklasifikuotos ir aprašytos 365 žolių bei grybų rūšys. Vaistiniai augalai ir grybai suskirstyti į tris kategorijas: 120 - “puikiausi“ vaistai, 120 - „vidutiniai“ ir 125 - „teisingi“. „Puikiausi“ vaistai vadinami „Dievo augalais“- jie užtikrina jaunystę ir ilgaamžiškumą. „Vidutiniai“ aprašomi kaip tonizuojantys, o „teisingi“- žolės ir grybai, gydantys tam tikras ligas. „Puikiausių“ vaistų sąraše pačiu pirmuoju numeriu įrašytas dabar visame pasaulyje gerai žinomas grybas „Reiši“. Tada buvo manoma, kad šis grybas gali suteikti amžiną jaunystę. Taip pat buvo tvirtinama, kad tai vertingiausia priemonė nuo bet kokios rūšies vėžio. Ligonių, kuriems gydytojai paskelbdavo „mirties nuosprendį“ artimieji ieškodavo šio grybo, nes tai buvo vienintelė išsigelbėjimo priemonė.


„Reiši“ turi keturias pagrindines gydomąsias savybes:

 

            Pirma: stiprus priešauglinis poveikis (naudojant šio grybo preparatus, nyksta tiek gėrybiniai, tiek piktybiniai augliai). Dažnai jis naudojamas kartu su „shiitake“, mat pastarasis sustiprina poveikį.

 

            Antra: gydo širdies - kraujagyslių ligas. Čia jis ne tik nenusileidžia „grybų karaliui“- „shiitake“, bet net dešimtį kartų viršija jo poveikį. Pravartu paminėti, kad „shiitake“ populiarumas pagrįstas dar ir tuo, kad šis grybas yra puikaus skonio ir labai vertinamas gurmanų bei kulinarų.

 

            Trečia: gydo psichines ligas. Tai reta grybų savybė.

 

            Ketvirta: gydo alerginius susirgimus. Tiriant „Reiši“ cheminę sudėtį Amerikos Vėžio Institute buvo aptikta medžiaga „lanostanas“, stabdantis antikūnių susidarymą. Dabar bronchinė astma, atipinis dermatitas ir kiti alergijos pasireiškimai puikiausiai gydomi „Reiši“ pagalba.

 

            Yra ir penkta savybė - šis grybas gydo bet kokias plaučių ligas. Reikia priminti, kad gydymasis grybu „Reiši“- ilgas procesas, trunkantis nuo vienų iki dviejų metų, bet veiksmingas ir neturintis jokio pašalinio poveikio.

 

            Nuo 1972 metų šis grybas auginamas kultūrinėmis sąlygomis, auginimo būdą atrado vienas japonų fermeris. Dabar pasaulyje užauginama daug šių grybų, todėl ir jų kaina ne tokia baisi. O kažkada Japonijoje ir Kinijoje už juos buvo mokama tokiu pat aukso svoriu... Tuomet „Reiši“ rinkėjas, aptikęs vieną vienintelį medį su grybiena (auga šis grybas ant nudžiūvusių medžių), galėjo daug metų gyventi turtingai, slėpdamas radimo vietą, kasmet surinkdamas ir parduodamas derlių. Šiais laikais Rusijoje esantis I.Filipovos fungoterapijos centras vaistiniams preparatams gaminti irgi importuoja grybus iš Japonijos. 

 

            Na, o dabar eikim prie reikalo esmės! Kas mums iš to, kad Rytų medicina turi tiesiog stebuklingomis galiomis pasižyminčius grybus? Japonija ir Kinija toli, o mes juk taip pat turime daugybę vaistinių augalų, gal ne tokių visapusiškai vertingų, bet savų. O esmė tame, kad mūsų miškuose, dažniausiai ant negyvų eglių ir juodalksnių, ant jų išvartų auga kiek neįprastos išvaizdos graži kempinė. Ji turi kempinėms retai būdingą kotą ir rudai raudonos spalvos, blizgantį, tarsi nulakuotą paviršių. Tai tikrinis blizgutis arba moksliškai Ganoderma lucidum, mūsuose retokas, saugomas, įtrauktas į Lietuvos Raudonąją Knygą. Tai jis ir yra garsusis „Reiši“! Kaip jis atsidūrė taip toli nuo savo tėvynės? Grybai, kaip žinia, labai kosmopolitiški - jų sporos labai lengvos ir su vėju gali nukeliauti didelius atstumus, bet sudygsta ir auga tik esant tinkamoms sąlygoms. Reiškia, mūsų sąlygos šiems grybams tinkamos. Tik kodėl jo nežino mūsų liaudies medicina - neaišku. Galbūt paprasčiausiai užmiršo, kaip buvo užmiršti daugelis gerų daklykų...

 

gano

Rinkti tikrinio blizgučio negalima, bet puikiausiai galima auginti sode ir naudotis visais jo privalumais. Auginimo technologijos dabar jokia paslaptis, auginamas tais pačiais būdais kaip ir kiti ant medienos augantys grybai. Tiesa, šis grybas jokios kulinarinės vertės neturi, tačiau vaisiakūnius galima sudžiovinti, prieš tai supjausčius plonomis juostelėmis, sutrinti į miltelius ir naudoti nedideliais kiekiais: valgyti, daryti užpiltines ar arbatą. Neteko rasti duomenų, kad „Reiši“ būtų kuo nors kenksmingas, taigi panašu, kad jo miltelius galima valgyti be jokio papildomo paruošimo. Arbatoje ar spiritiniuose užpiluose daug savybių bus prarasta, tačiau kažkiek jų, žinoma, liks. Nerekomenduojamas tik nėščioms ir žindančioms motinoms. Dar reikia priminti, kad džiovinant bet kokius grybus, o ypač jeigu tai daroma sauJ, temperatūra neturi viršyti 40 laipsnių, geriau iki 37- aukštesnėje temperatūroje pradeda irti fermentai.

 

            Taigi, būkit visada jauni, sveiki ir džiaukitės- aplinkui turime tiek daug gerų pagalbininkų!

 

 

 

                       Apie grybo savybes iš http://www.fungo.ru/  

 

 

 

           Saulius Jasionis

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:

Vardas: Saulius Jasionis
El. paštas: pecelinas@yahoo.com
Ne, ne tas pats. Poniabudė taip pat labai vertinga, bet jos poveikis kitoks. Žiūrint ką lyginsim- kiekvienas grybas turi savitų privalumų.
Vardas: Medardas
El. paštas: saupats@yahoo.com
Gal čia yra tas pats šiitakė? O kaip tada pagal vertę būtų dvokiančioji poniabudė ?