Grybai - mūsų draugai

Ir maistas, ir vaistas 

Grybai - vieni keisčiausių gamtos kūrinių, kuriais rimtai mokslas susidomėjo dar visai neseniai. Susidomėjo ne kulinarine verte, bet jų gydomosiomis savybėmis. Grybų karaliumi pagal gydomąsias savybes nuo seno laikomas japoniškas grybas shiitake, kurio pagalba gydoma daugelis ligų, įskaitant ir piktybinius auglius. Na, jeigu japonai turi karalių, tai mūsų miškuose auga ne ką prastesnis, o kai kuriais atžvilgiais ir gerokai pranašesnis grybas Phallus impudicus, liaudyje vadinamas poniabude, panagrybiu ar žemės taukais.


Šis grybas nuo seno gerai žinomas ir labai vertinamas Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Valgė jį šviežią su grietine, paskanindami druska ir pipirais, darė užpilus su degtine ar kagoru, džiovino. Poniabudės sultimis merginos ir moterys tepdavo veidą, kad oda būtų švelni ir skaisti. Spiritiniu antpilu gydė egzemą, hemarojų, miomą, podagrą, mastopatiją..., net vėžinius susirgimus. Susirgę gripu, sloga, angina, pasunkėjus kvėpavimui skalavo gerklę grybo sultimis. Žalius grybus valgė, gydydamiesi nuo gastrito, skrandžio opos ar šiaip organizmo sustiprinimui. Užklupus mastopatijai, podagrai, radikulitui ar reumatizmui poniabudės sultis maišė su moliu ir dėjo ant skaudamos vietos. Džiovintų grybų milteliais gydė negyjančias žaizdas, odos grybelį. Sakoma, kad vieno arbatinio šaukštelio poniabudės miltelių pakanka, kad visą dieną žmogus būtų kupinas energijos, juos naudojo esant bendram organizmo nusilpimui ir nuovargiui.

 

             Pirmieji moksliniai- medicininiai liudijimai apie šį grybą mus pasiekia iš XVII a. vokiškų šaltinių- ten pirmą kartą minima apie Berlyno gydytoją Karo, kuris šiuo grybu sėkmingai gydė piktybinius auglius.

 

poniabude

 Kur auga šis gamtos stebuklas? Dažnesnis lapuočių miškuose su derlingu dirvožemiu, auga vasarą ir rudenį, lengviausiai atpažįstamas pagal kvapą- subrendęs vaisiakūnis smirda dvėseliena. Taip pasireiškia jo prisitaikymas daugintis: musės, užuodusios stiprų mėgstamą kvapą, nulaižo gleives su sporomis ir tokiu būdu platina šiuos grybus.  Maistui ir vaistams vartojami jauni kiaušinio formos ir dydžio vaisiakūniai. Perpjauti jie atrodo taip:

 

poniabude giliau

Jauni vaisiakūniai malonaus kvapo, skoniu primena ridikėlius.

 

             Po išoriniu vaisiakūnio sluoksniu yra žele pavidalo masė, kuri ir  naudojama vaistams. Valgyti galima visą grybą, kol iš jo neišaugo sporofikuojantis „falas“- suaugęs grybas vartoti netinkamas.

 

             Septintajame dešimtmetyje pasirodė, kad liaudies medicinos žinios apie šį grybą tikrai ne iš piršto laužtos. Patekusi ant laboratorinio stalo, poniabudė iš karto tapo sensacija. Pasirodė, kad jos galimybės šalinti cholesteriną ir mažinti kraujo spaudimą dvigubai didesnės nei garsiojo shiitake, poniabudės fitoncidai taip pat pasirodė aktyvesni: jie naikina herpio, gripo, hepatito virusus. Visgi mūsiškė karalienė truputį nusileidžia japoniškajam karaliui imuninės sistemos stimuliavimo srityje, bet jos priešvėžinis poveikis toks pat. Sakoma, kad tie, kurie valgo šviežias poniabudes, niekada nesuserga vėžiu. Irinos Filipovos fungoterapijos centro Peterburge specialistai patvirtina: iš tikrųjų poniabudėse esantys polisacharidai skatina organizme perforino gamybą, kuris nužudo vėžines ląsteles. Ląstelių membranose jie padaro skylutes ir piktybinės ląstelės žūsta. Tokiu  būdu perforinas neleidžia joms dalintis ir formuoti auglio.

 

            Be visų paminėtų savybių poniabudė turi dar vieną, irgi žinomą nuo senovės - ji puikiai sprendžia „vyriškas“ problemas. Teigiamai veikdama visą hormoninę sistemą ir sugrąžindama elastingumą kraujagyslėms, poniabudė gali išgydyti prostatos ligas, skatina potenciją ir bet kokio amžiaus vyrams sugrąžina pasitikėjimą savimi.

 

            Preparatai iš paprastosios poniabudės gaminami Rusijoje, I.Filipovos fungoterapijos centre ir Latvijoje prevencinės medicinos centre “Veselibas Laboratorija”. Lietuvoje jų įsigyti kol kas negalime. Tačiau visai nebūtina juos pirkti: poniabudės auga mūsų miškuose, galima jas auginti ir soduose. Ir valgyti žalius jaunus vaisiakūnius galima be jokios baimės, gaminti iš jų salotas ar sumuštinius. Ir tai dar geriau, nei vartoti perdirbtus preparatus- kiekvieno apdorojimo metu neišvengiamai parandama dalis vertingųjų savybių. O štai džiovintas ar užšaldytas žemoje temperatūroje (šaldiklyje) grybas beveik visas savo savybes išsaugo, taigi galima pasiruošti ir atsargų.

 

            Sodininkams poniabudės vertingos dar kai kuo - jos gali sudaryti mikorizes su daugeliu sodo augalų: obelimis, kriaušėmis, avietėmis, braškėmis. Tiek tikrai žinoma šiai dienai. Panašu, kad šių kultūrų sąrašas „gamtine žemdirbyste“ užsiimančių sodininkų dėka tik didės- poniabudžių tyrimais šioje srityje, kaip ir apskritai sodo augalų mikorizėmis, dar niekas rimtai neužsiiminėjo. Čia, kaip sakoma - „nearti dirvonai“, galimybė pasireikšti visiems gamtinės krypties sodininkams, siekiantiems geresnio rezultato. O galimybės labai vilioja: vaisiniai augalai, susidraugavę su grybais, džiugina daug geresniu maisto medžiagų bei vandens pasisavinimu, greitesniu ūglių subrendimu, didesniu atsparumu ligoms ir šalčiams, ankstesniu, žymiai didesniu bei vertingesniu derliumi. Taigi, „prisijaukinti“ poniabudes tikrai verta - jos padidins mūsų sodų kokybę ir padės išvengti daugelio negalavimų.

 

 

 

    Saulius Jasionis

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:

Vardas: Rasq
Data: 2016-09-13
El. paštas: rasar666@gmail.com
Sveiki. Sergantiems veziu rasciau siu grybu. O seip juos parduoda 200g - 30 euru. Jeigu ka domina, rasykit. Gaminasi 200g su 400ml degtines.
Vardas: Saulius Jasionis
El. paštas: pecelinas@yahoo.com
Taip, tie drebučiai ir vadinami sultimis. Kaukė veidui bus geresnė iš šaldytų grybų, jeigu yra šaldiklis- neverta užpildinėt degtine.
Vardas: Laima
El. paštas: laimanem@gmail.com
Radau poniabudziu ir pasidariau poniabudziu drebucius uzpiltus degtine,naudoju kaip kauke veidui,tikrai labai gerai tinka,taciau nezinau ar tie drebuciai vadinami poniabudziu sultimis ar sultys spaudziamos is paciu jaunu isaugusiu grybu?
Vardas: Alfonija
El. paštas: askaitykla@takas.lt
Tikra tiesa,poniabudes įdomūs ir skanūs grybai.Bet man nepasiseka jų daugiau rasti.Kasmet vis randu tik keliatą, kurias mielai suvalgau.Būtų labai įdomu užsiveisti sode.Gal kažkas turit patirtį,gal auginat.Būtų malonu,kad savo patirtimi pasidalintumėt.
Vardas: Saulius
El. paštas:
Rymante, šį grybą prijaukint ir augint sode galima, bet sodas turi būt netradicinis. Jei esate kiek pažengusi tausojančioj sodininkystėj, parašykit man: pecelinas(eta)yahoo.com, paaiškinsiu ką ir kaip daryt. O prekyboje jau pasirodė poniabudžių antpilas su degtine, ir tekstukas pridėtas:). Todėl reikia paaiškint: spiritiniame antpile išsaugoma tik dešimtadalis grybo savybių, natūralios fermentacijos sultyse- devyniasdešimt procentų. Bet tokių sulčių Lietuvoj niekas negamina (na, vienas toks gamina, bet tik sau). Beveik nepakinta šaldyti grybai, o geriausia- švieži. Taigi, perkantys ir vartojantys spiritinį antpilą- nesitikėkit stebuklų, geriau jau palaukt, už poros mėnesių bus šviežių.
Vardas: -
El. paštas:
Ar galima si gryba prisijaukinti ir auginti sode? Jeigu imanoma, gal galite patarti - kaip? Aciu. Virginija
Vardas: Rymante
El. paštas:
Tai greiciausiai augantis grybas. Net israutas ir padetas saldytuve subresta -sudygsta-isauga kotas. Islaikyti galima tik saldyklyje. Miskuose ji randu pagal kvapa-kur jis auga-visas misko plotas kvepia. Moterims gera veido k
Vardas: saulius
El. paštas:
Renku Prienų, Alytaus rajonuose, mačiau ir Kėdainių, Kauno. Jų yra visur, kur tik bent kiek tinkamos vietos. Latviai sako, kad pas juos šiemet ypatingai didelis derlius, nors Latvijoj ieškojau, bet radau tik vieną... Dabar, k
Vardas: Vytautas
El. paštas:
Naudingiausia šiame grybe yra polisacharidai. Kaip žinome jie netirpsta alkoholyje. Degtine gali būti naudojama kaip koncervantas, bet suvartoti riekes viska, ka ja užsipylėme. Jau seniai regėjau šį grybą - p. Sauliau kurioje
Vardas: saulius
El. paštas:
Lapuočiuose, mišriuose, kur drėgniau. labiau mėgsta vietas prie kelmų, kur daug negyvos medienos ant žemės, stora lapų paklotė. Šiemet poniabudės auga nuo liepos pradžios, ir dabar dar pilna.
Vardas: valius
El. paštas:
labas ponas sauliau,gal galeciau tiksliau suzinoti kokiuose miskuose galima rasti
Vardas: Saulius
El. paštas:
Valgomas visas, žalias. Mes darom salotas su grietine, kaip ridikėlių, arba šiaip valgom šviežią. Galima užpilt degtine, džiovint (dėl šito tik teoriškai žinau, nes nebandžiau), užšaldyt šaldiklyje.
Vardas: Galina
El. paštas:
Pazystu sita gryba, bet nezinojau apie jo savybes. Idomu ar ji tiesiog taip zalia ir valgyti, visa ar tik viduriuka? Kaip is jo vaistus pagaminti? Dar girdejau, kad nuo reumato galima uzpilti degtine.
Vardas: Nijole
El. paštas:
Ponas Sauliau,perskaiciau apie poniabude. As susirgau veziu ,jau esu po operacijos,neradikaliai pasisalino.Noreciau paklausti, gal jus turite poniabudes atsargu, kurias parduotumete.Buciau dekinga. Parasykite man el.pastu : komunikacija@inbox.lt
Vardas: saulius
El. paštas:
Pasiseks, šis grybas mūsuose neretas, tik mažai kas į jį kreipia dėmesį. Ir čia jo savybes aprašiau labai trumpai, kas domisi- galima susirast daug daugiau informacijos. Medicininei mikologijai poniabudė buvo toks atradimas, kad sunku jį su kuo nors palyginti...
Vardas: Natalija
El. paštas:
O tai tai, kaip įdomu! Tačiau, nesu šio grybo niekur sutikus. Gal dar pasiseks.