Petro Devižio šiaudinis namas

Man labai gražūs moliniai namai ir visada norėjau pasistatyti molinį namą. Pasidariau namelį su fakverku (karkasu) ir bandžiau įvairiais būdais užpildyti sienas: ardžiau molinį tvartą, sumirkiau nuardytus gabalus vandeniu ir plūkiau klojiniuose; bandžiau be klojinių; plytas dėjau į fakverką ir tinkavau moliu. Ir tada supratau kaip atsirado žodis „nusiplūkti“. Ir prisiminiau pasakymą apie molio motiejus. Molio motiejus – tai žmogus, naudojantis daug fizinės jėgos ir mažai intelekto. Bet visa tai reikėjo patirti, kad suprasčiau.


petro namas

Man labai gražūs moliniai namai ir visada norėjau pasistatyti molinį namą. Pasidariau namelį su fakverku (karkasu) ir bandžiau įvairiais būdais užpildyti sienas: ardžiau molinį tvartą, sumirkiau nuardytus gabalus vandeniu ir plūkiau klojiniuose; bandžiau be klojinių; plytas dėjau į fakverką ir tinkavau moliu. Ir tada supratau kaip atsirado žodis „nusiplūkti“. Ir prisiminiau pasakymą apie molio motiejus. Molio motiejus – tai žmogus, naudojantis daug fizinės jėgos ir mažai intelekto. Bet visa tai reikėjo patirti, kad suprasčiau.

Statydamas supratau, kad molis be šiaudų nebūna. Molis naudojamas tik kaip rišamoji medžiaga, o šiaudai – šiluminei varžai padidinti. Kuo daugiau procentų šiaudų masėje ir kuo mažiau molio, tuo namas šiltesnis. Molio kiekį galima mažinti iki tiek, kad jo pakaktų surišti šiaudams ir sienos negriūtų, būtų tvirtos. Idealus variantas būtų tada, kai molio visai nededama, o šiaudai surišami kokia nors kita medžiaga. Pastebėjau, kad šiaudų briketuose šiaudai yra supresuoti ir surišti. Galima iš jų statyti namą nenaudojant molio kaip rišamosios medžiagos ir tokiu būdu neprarasti dėl jo atitinkamo kiekio šiluminio laidumo.

Medžiagų svoriai ir šiluminės savybės (lentelė). Parengta pagal Leonido Muraškausko duomenis išspausdintus „Naujakurio patarėjuje“. „Dažniau naudojamų statybinių medžiagų ir konstrukcijų šilumos laidumo charakteristikos“

 

 

 

lentele

 

 

 

Matom, kad molio plytų mūras sveria 1800 m3, o šiaudų sienos apie 150 m3. Vadinasi, tam kad pastatytum molio namą reikia 10 kartų daugiau jėgos, daugiau darbo arba daugiau pinigų, samdytų darbininkų, technikos.

Molio namo šiluminė varža yra 0,81W/mK, o šiaudinio namo – apie 0,09. Išeina vos ne 10 kartų didesnė. Sudauginkim gautus rezultatus: 10 kartų daugiau jėgos ir 10 kartų mažesnė varža = 100 kartų turi daugiau dirbti, kad pasistatytum molio namą. O šiaip jie daugiau niekuo nesiskiria. 100 kartų dirbti kai kuriems žmonėms nesunku.

Kitas klausimas, kaip pastatytą namą apšildyti? Idealus namas turėtų išvis nenaudoti šilumos, t.y. neturėtų būti šildomas jokiu kuru – nei malkomis, nei anglimis, nei mazutu, nei dujomis, nei kuo nors kitu. Žmogaus šiluminis galingumas 300W ir to pakanka, kad apšildyti būstą. Tokiu atveju varža turi būti apie 10 vienetų. Išspinduliuojamas šilumos kiekis turi būti toks pat kaip išeinantis.

Šiaudų namas yra netoli ribos kai galima apsišildyti be papildomo šildymo. Šiaudų namo varža 5 vienetai. Oras namuose beveik pakankamai įšyla vien nuo maisto gamybos, apšvietimo, žmogaus kūno.

O ką manai apie rąstinius namus?

Medis yra didelis šiaudas, tik ilgai augantis. Tai, galima sakyti, ta pati celiuliozė. Biodegradaciniu požiūriu, rąstinis namas prilygsta šiaudiniui. Jei būtų užauginama tiek pat medienos kiek iškertama, tai rąstinių namų statyba nepadarytų žalos ir gamtai. Tik statyti tokius namus sunkiau, statybos ilgiau trunka, sienų šiluminė varža mažesnė, o kaina didelė (apie šimtą kartų didesnė).

Kokie yra šiaudinio namo privalumai ir trūkumai, pliusai ir minusai?

Pliusai: šiluma, pigumas, greitos statybos... Lengva statyti. Sienas bet kokio dydžio namui galima pastatyti per tris dienas.

Gali patenkinti norą pastatyti naują namą kas 2-3 metai. Jeigu statai brangų pastatą, tai atimi galimybę iš palikuonių kurti, t.y. statyti savus namus. Brangų namą gaila nugriauti, todėl dažnai tokiame name gyvena kelios žmonių kartos. Dabar architektūra ir vidaus dizainas nuolatos kinta. Statant pigų namą galima suspėti su mada, o brangaus namo šeimininkai, jei jie ne pirmi šio pastato gyventojai, turi taikytis prie seno išplanavimo ir dizaino. Šiaudinio namo savininkui, užsimaniusiam pakeisti savo pastato išplanavimą, vietą, aukštį, plotį ar kitus parametrus, nereikia vežti statybos laužo į sąvartyną. Nugriautas namas gali būti supūdytas ar sudegintas ir panaudotas kaip daržo ar sodo trąša, o jo vietoje galima staigiai pastatyti madingos architektūros naują pigų pastatą. Šiais laikais tarsi nusprendžiama už kitą: pastatomas brangus namas ir palikuonys negali statyti naujų namų. Dabar toks yra priimtas gyvenimo būdas, nors ateity tai turbūt neatrodys teisinga.

Jau užsiminiau ir apie kitą šiaudinio namo privalumą – biodegradaciją. Nelieka atliekų namą restauruojant ar griaunant. Šiukšlių kiekis negali būti begalinis. Jei žemės paviršius pasidengs storu plytgalių sluoksniu, tai nieko negalėsi sodinti. Šiukšlių gamyba neišvengiamai turės sustoti. Tai ribotas procesas.

Sienos kvėpuoja, oras nuolatos keičiasi.

Išvengiama žudymo. Šiaudas yra vienmetė medžiaga. Jis panaudojamas tada, kai nugyvena visą savo amžių, kai jau ir taip jam lemta supūti ir daugiau neaugti. Statant rąstinį namą kertami žali medžiai, atimama iš jų gyvybė. Plytų, blokų, cemento gamybai naudojami degimo procesai, kas irgi yra žudymas, nors ir ne tiesioginis. Žudymo išvengia tik šiaudinių ir molinių ar jiems panašių namų statytojai.

Jei statytų iš šiaudų visi, tai visam pasauliui užtektų namų.

Dabar pereikim prie minusų. Žmonės pabuvoję tavo name, man pasakojo, jog jaučiamas šiaudų kvapas, panašiai kaip tvarte. Ar tai tiesa?

Šiaudai tokio kvapo neturi. Toks kvapas gaunamas tik tokiu atveju, jei šiaudai sušlampa. Paprastai, kai uždedamas stogas, tai drėgmė į šiaudus nepatenka ir minėto kvapo nebūna. Tie žmonės buvo atvažiavę pas mane, kai stogas dar nebuvo pabaigtas ir kvapas sklido ne nuo sienų, kurios buvo sausos, o nuo grindų, kur buvo išmėtyta šiek tiek aplytų šiaudų.

Dar man teko girdėti, jog bijoma šiaudų namą statyti dėl gaisro pavojaus. Ar gerai dega šiaudų namas?

Jei nutinkuoji, tai nedega. Tinkuota šiaudų siena JAV statybinių medžiagų lentelėse pagal degumą priskiriama mūrinei sienai, t.y. visiškai nedegi.

O kaip su graužikais?

Pelių mano name nėra. Kai šiaudų briketus atsivežiau ir sukroviau į krūvą, tai pelės veisėsi tarpuose tarp briketų. Kai briketus sustačiau į karkasą, suformavau iš jų sieną, tai plyšių neliko ir pelių nebėra. Pro šiaudus jos nesigriaužia, jos lįstų tik į plyšius tarp briketų. Arba jos dar galėtų landžioti, jei namą apkaltume dailylentėmis, nes susidarytų plyšys tarp dailylenčių ir briketų. O nutinkavus šiaudų namą plyšių nelieka ir pelės neprasigriaužia. Šiaudų name gali būti tik tiek pelių, kiek būna rąstiniuose, mūriniuose, moliniuose ar kituose namuose, nes jos lenda į plyšius, o ne į šiaudus.

Girdėjau, kad Amerikoje ir kitur kartais dedamas metalinis tinklelis po sienos apačia, kad apsisaugoti nuo pelių. Jei labai bijoma, tai galima uždėti tokį tinklelį, tačiau nebūtina, kaip sakiau, pas mane pelių nėra.

Kai pasakoju žmonėms apie šiaudinius namus daugeliui tai asocijuojasi su trijų paršiukų pasaka ir jie galvoja, kad šiaudų namas nėra tvirtas, kad papūs vėjas ir namas nugrius, subyrės, bus išblaškytas vėjo po vieną šiaudą.

Šiaudinio namo tvirtumas ne kartą įrodytas. Tokių pastatų yra begalės visame pasaulyje ir jie stovi. Dažniausiai šiaudinis namas yra karkasinis namas. Karkasinis namas užpildytas šiaudais. Galbūt žmonės tegu sieja šiaudų namą su vokiškaja karkasine statyba, o ne su pasaka apie tris paršiukus. Namas pastatytas pagal karkasinį principą ir stovi kaip ir visi kiti karkasiniai namai.

Galiu pridurti tik tiek: blogai pastatytas namas sugrius, o gerai pastatytas namas nesugrius.

Sakoma, kad lengvas namas ir jį nuneš vėjas.

Pririškit jį prie žemės ir jis niekur nenuskris. Statybininkai žino kaip pririšti prie pamatų ar akmenų.

Dabar Lietuvoje pastatyti tik 3 šiaudiniai namai. Kodėl tiek mažai?

Todėl, kad nėra pavyzdžių.

Papasakosiu šiaudinių namų istoriją. Šiaudų presavimo mašinos atsirado neseniai. Į JAV atvykę imigrantai turėjo kažkur staigiai apsigyventi. Kol pasistatys „normalius“ brangius namus, jie gyvendavo pastatuose sudėtuose iš šiaudų briketų. Gyvenamojo namo statybos užtrukdavo ilgai arba bent jau ilgiau nei planuota. Todėl šiaudų briketų pastate imigrantams tekdavo gyventi ne vienerius metus. Kartais žmogus ir visą likusį gyvenimą jame nugyvendavo. O kiti žmonės pasistatydavo tuos „normalius“ namus ir persikeldavo į juos. Palikti imigrantų šiaudiniai pastatai stovi iki dabar. Taip kad iš faktų galim matyti, jog šiaudų namas gali stovėti ir 100 ir daugiau metų. Ir jame galima gyventi.

Tačiau pagrindinis minusas šiaudinio namo yra gėda. Daugeliui žmonių yra gėda gyventi tokiame name. Gėda būti ubagu, kuris negali nusipirkti plastmasinių lentų kaip visi. Todėl visi imigrantai stengėsi persikraustyti į „normalius“ namus. Kai Amerika pasiekė ekonominį gerbūvį, tai šiaudinių namų nebestatė. Šiaudinių namų statyba atgimė vėliau tik ekologinių judėjimų įtakoje.

Daugiau pakalbėkim apie šiaudinio namo pagrindinį minusą – gėdą.

Žmogaus kančių priežastis yra jis pats. Ir žmonijos istorijoje galim pastebėti ryškią tendenciją kankintis. Kodėl kyla noras kankintis? Pažiūrėkim į istoriją. Žmogus nenaudojantis papildomos jėgos šaltinių yra laisvas, savipakankamas, nepriklausomas. Vėliau žmogus pradeda naudoti šiuos šaltinius, panaudoja kitus žmones, kito energiją, o ne savo. Aš manau, kad iš bičių atimti medų yra paprasta. Paprasta imti iš kitų. Tokie žmonės ir įsivyravo. Teisingiau įsivyravo toks gyvenimo būdas. Mužikas pas mužiką geležinkelio juk netiestų. Kam jam to reikia? O iš Berlyno į Maskvą dabar geležinkelis nutiestas.

Kai kitą žmogų panaudoji, kaip papildomą šaltinį, tai paverti jį vergu. Sukaustytiems vergams nepatogu dirbti. Tai jau seniai pastebėjo vergvaldžiai. Todėl buvo rasta išeitis. Patogiausia valdymo forma yra įtikinti, kad žmogui kažko labai labai reikia. Pavyzdžiui, banko pinigų, gražių daiktų, madingų drabužių. Tada vergas viską savo noru padarys, kad tik gauti tai, ko neva jam labai reikia, ko jis įtikintas, kad jam reikia.

„Galų karo užrašuose“ Cezaris rašo, kad galų neįmanoma užkariauti, nes jiems nereikia Romos vertybių. Jei reikėtų, tada galai būtų priklausomi nuo romėnų. O jiems nereikia svetimų vertybių, todėl jie nepriklausomi. Galai neima ir nenori imti vertybių iš svetimšalių. Norint užkariauti ir užvaldyti galus, reikia juos įtikinti, kad jiems tiesiog būtinos romėnų vertybės, tada jie patys, savo noru nusilenks vertybių turėtojui.

Ir tada jie taps nelaisvi...

Taip. Laisvė yra labai svarbus dalykas. Dėdės Tomo trobelė stovėjo ant kranto. Vienoj upės pusėj vergija, kitoje ne. Ir bėgdavo žmonės iš vienos pusės į kitą, į laisvę. Dabar stovi dėdės Petro trobelė. Vėlgi kvietimas į laisvę. Išsivadavimas iš vergovės. Ydingų troškimų vergovės.

O kodėl ydingi troškimai?

Todėl ydingi, kad švaistomi riboti ištekliai. Tik iškrypusi moralė gali švaistyti ribotus išteklius. Prieš 10 metų aš pats sugalvojau šitą namą. Ir mano kelias prasidėjo nuo moralės ir etikos. Kai statydavau „normalius“ mūrinius namus jausdavau moralinį diskomfortą. Ilgai galvojau, kaip reikia gyventi, kad nesijaustum darąs nusikaltimą prieš žmoniją. Statydamas mūrinius namus didinau šiukšlių kiekį Žemės planetoje. Pastebėjau, kad yra griežtas grįžtamasis ryšys. Namas tave įtakos. Kokį namą statysi, toks ir tavo vėlesnis gyvenimas bus.

Ilgai mąsčiau kokios formos ir dydžio namą statyti. Pastačiau vienos patalpos namą, kaip senovėje statydavo. Dviejuose kampuose padariau po langą, priešpriešinėj sienoj – durų ertmę. Jaučiau, kad gerai darau. Ir tik daug vėliau perskaičiau pas M. Gimbutienę, jog giliausioje senovėje žmonės statė namus, kurie jiems primindavo motinos įsčias. Mano namas toks ir yra. Simboliškai jį galima lyginti su moters įsčiomis. Nesąmoningai atkasiau archainius klodus.

 

petro namas ampu

Kodėl šitas tavo namas pastatytas ant bačkų, kodėl tai laivas, o ne stacionarus namas?

Tai aliuzija į Nojaus laivą. Nojus gelbėjosi nuo tvano ir pastatė laivą, kad išsigelbėtų pats ir išgelbėtų kitus, gyvūnus. Dabar vėl artėja tvano diena. Šį kartą turime saugotis nuo šiukšlių tvano. Simboliniame plane laivas – tai atsinaujinimo simbolis.
Juridiniame plane laivo forma įgalino mane čia jį pastatyti. „Tikram“ namui reikia projekto, o čia laivas.

Kodėl tavo name tik viena patalpa?

Dėl pasaulėžiūros. Yra toks judėjimas pasaulyje. Nežinau kaip tiksliai lietuviškai jį pavadinti, todėl kol kas vadinu „šiaudizmo“ sąjūdžiu. Šiaudistai – tai atitinkamos pasaulėžiūros žmonės. Jiems svarbu ne tik namo sienas pasistatyti iš šiaudų. Jiems svarbu viską daryti pagal kitokią pasaulėžiūrą. Jų kitoks gyvenimo būdas, taigi atitinkamai kitokie daiktai, kitoks namo išplanavimas, kitokios durys, grindys, stogas, langai. Pavyzdžiui, daugelis šiaudistų vietoj medinių grindų daro molinę ąslą. Stogą dažniausiai daro iš šiaudų, nendrių ar žemių. Įdomiausias elementas – durys. Šiaudistai pripažįsta atvirą gyvenimo būdą. Jie gyvena be durų. Visai kitoks pasaulis. Jei nėra durų, jų niekas tau neišlauš, tavęs neapvoks, nes esi atviras, neturi ko slėpti ir mentaliniam plane iš tavęs nieko nesinori atimti, pavokti. Kai žmogus užsidaręs, neatviras, tai išlieka paslaptis. Tada automatiškai kyla mintys: „ką jis slepia, ką jis turi?“ Prieinama ir prie vagysčių. Jei daiktas slepiamas, vadinasi jis brangus, jį naudinga pavokti. O jei gyveni atvirai, tai niekam minčių apie vagystes nekyla.

O tai kaip gyventi be durų? Juk gali prilyti, vėjas pučia, šalta...

Vietoj durų pakabinamas storas medžiagos gabalas – „kaldra“, pledas. Jo kraštai gali būti pritvirtinami prie staktos. Tada vėjas neprapučia ir sudaromas durų įvaizdis.

Bet juk šalta be durų...

Čia tik dabartinei sąmonei šalta be durų. Toks įvaizdis sukurtas. Pavyzdžiui, Amerikos indėnų vigvamai (palapinės) iš pažiūros taip pat atrodo vėjų perpučiami. Tačiau jie ten gyvena ir žiemą ir ten šilta, nors vietoj durų tik brezentas arba kailis kabo. Žmonės, kurie gyvena su tokiom „medžiaginėm durim“ žino, kad jos yra šiltesnės. Pabandykit eidami miegoti užsikloti antklode arba durimis. Kada šilčiau?

Kokia yra šiaudinio namo kaina?

Apie kainą nėra ko šnekėti, nes kaip jau išsiaiškinom pagrindinis minusas yra kaina. Gėda gyventi taip mažai kainuojančiam name. Visą ką galima pasakyti apie šiaudinio namo kainą yra tai, kad ji yra žiauriai maža ir daugeliui žmonių nepadoriai ir nepriimtinai maža. Būtent todėl jie ir nestato tokio namo. Gėda bus visuomenei parodyti, kad gyveni tokio pigumo name.

Kad išvengti gėdos, galima pridėti brangių detalių į namą. Pavyzdžiui, aš į savo namo karkasą dėjau labai storus rąstus. Nors konstrukcija to nereikalavo ir galima buvo daryti pigiau, tačiau specialiai dėjau brangius storus rąstus, kad negėda būtų rodyti namo ir turtuoliams, kad jų sąmonė lengviau priimtų tokio tipo namą. Taip pat didelių rąstų panaudojimas šiose vietose, manau, žadina pagarbą dideliam medžiui. Tokių didelių medžių Lietuvoje jau beveik neliko. Todėl turim saugoti juos, atkreipti dėmesį į tai, kad jie nyksta.

Man ne tiek svarbu kaina. Svarbu koks yra santykis su namu. Mano manymu yra du pasauliai. Yra pinigų pasaulis, kur viskas daroma už pinigus. Pasaulio pamatas pinigai. Jei nusprendi statytis namą, tai moki pinigus pasamdytam statybininkui. Statybininkas ima pinigus ir stato svetimą namą. Kadangi svetimas namas, tai dažnai jis yra statomas be meilės, statomas tik dėl pinigų. Aišku, galbūt, profesionaliai atliekamas darbas materialiniam plane, tačiau dvasinio plano samdyti darbininkai dažniausiai nepaiso. Žinau atvejų, kai turtingas žmogus samdė vargšus statybininkus. Jie pigiai dirba, bet užtat jų vidinis pasaulis nešvarus. Deda toks žmogus plytą į sieną ir keikiasi, deda kitą – ir vėl keikiasi. Kiekviena to namo plyta yra prakeikta. Kaip gyventi tokiame name? Kaip gyventi tarp tokių sienų?

Yra kitas pasaulis, kur pinigai yra tik pasaulio dalis, o ne pamatas. Kur svarbesnės yra kitos vertybės. Čia dažniausiai namą stato pats savininkas arba kviečia pagalbon savo gerus draugus. Žmonės šiame pasaulyje žiūri, kad ne tik namas būtų pastatytas materialiniame plane, tačiau kad ir dvasinis jo planas nebūtų užterštas. Labai svarbu, kad namą statytum su meile. Gera gyventi name, kurį pats pasistatei, kurio kiekvieną plytą dėjai su meile, su šviesiom mintim apie žmoniją, savo artimus ir palikuonis. Šitame pasaulyje visai kitoks santykis su namu.

Kas laukia šiaudinių namų artimiausioje ateityje?

Šiaudų namo idėją aš pats sugalvojau. Bet jo privalumus atskleidžiau vėliau ir dabar vis dar atskleidinėju. Dar net ir aš pats nežinau visų šio namo privalumų. Mane supranta plačios erudicijos, su moksliniais laipsniais žmonės, o didelei masei žmonių labai keista ir nesuprantama ką aš darau. Šitas statybos būdas dar tik gimsta. Ligšioliniai pavyzdžiai yra tik tokie, kad senos medžiagos yra pakeičiamos naujomis, t.y. plytos, blokai pakeičiami šiaudų briketais. Pakeičiamos medžiagos ir statomi tokio pat tipo pastatai. Forma dar nėra „atidirbta“. Pavyzdžiui, statomas tokios pat formos karkasinis namas, tik užpildoma ne moliu, spaliais, kalkėmis ar pan., o šiaudais. Laikui bėgant, manau, bus taikomasi ir prie naujosios medžiagos. Bus sukurti naujo tipo namai, naujos formos, nauji sprendimai.

Sakai supranta intelektualai, o kaip į šiaudų namą žiūri kiti žmonės?

Ėjo vietiniai lenkai, šeima. Suaugusieji stebisi, o vaikas iš karto pasakė – mama, aš noriu tokiame name gyventi.

Petrą Devižį kalbino Laimis Žmuida

Petro tinklapis apie šiaudinius namus


Petro namo nuotraukos

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:

Vardas: DAIVA
Data: 2016-04-28
El. paštas: daivaaustyte@gmail.com
sveiki,noriu pasistatyti toki nama,nuo ko man reikia pradeti,kokie dokumentai reikalingi ir taip toliau,gal galite patarti , o gal ir padeti,su bagarba DAIVA
Vardas: Aurimas
Data: 2015-12-02
El. paštas:
Laba diena Pastaruoju metu susidomėjau šiaudinių namų statyba. Į daugumą iškilusių klausimų, atsakymus pavyko rasti internete. Deja, išliko vienas esminis klausimas. Šiaudai. Kaip suprantu naudojami rugių šiaudai. Tik klausimas dėl šiuolaikinių rugių auginimo būdų. Retas ūkininkas šiais laikais nepurškia pasėlių įvairiais chemikalais. Ypač neramina grūdų brandinimo chemikalų koncentracija (paskutinis purškimas). Nuplaut viso to "gėrio" nėra kaip. Gyvent su sienose užkonservuotu "nuodų kokteiliu" irgi kažkaip nedrąsu. Gal žinot ūkininkų kurie nenaudoja chemikalų? O gal yra kažkas, ko aš nežinau? Būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu.
Vardas: Stefanija
El. paštas:
Ak,kaip viskas man cia patiko......:)
Vardas: Rūta
El. paštas:
Kitur skaičiau,kad šiaudinis namas nė kiek nepigesnis už įprastus mūrinius namus
Vardas: Irena
El. paštas:
laba diena, seniai galvojame apie šiaudinį namą. Svarstome galimybę tame name įsirengti pirtį, todėl būtų labai įdomu pamatyti Petro Devižio namą ir pasikonsultuoti. Gal kas nors žinote pono Petro telefoną. Būsime labai dekingi.
Vardas: Nerijus
El. paštas:
Žinau, kad geras namas, nes pats tokį jau baiginėju pasistatyti...su meile...
Vardas: Robertas
El. paštas:
Būkit sveiki! Jau 5metus vadovaunu statybinei įmonei. Jaučiu tą patį moralinį diskomfortą. Nebestatykim šiukšlynų!!! Noriu prisidėti prie pono Petro iškeltos ŠIAUDINĖS VĖLIAVOS.
Vardas: stefanija
El. paštas:
labai dziaugiuos rasdama i mane panasiu zmoniu:)nedaug musu yra,bet...yra.nuostabu .as irgi noriu tokio namo,primityvaus gyvenomo,atsipalaidavimo,o ne vergoves civilizacijai.apkabinu.sekmes
Vardas: Dainora
El. paštas:
Tikrai ideja verta demesio.Labai susidomejau. Gal kas zinot, kaip susisiekti su architektu P. Deviziu?
Vardas: P. Gediminas
El. paštas:
Noriu pasitatyti tokį namą. Dar ir nendrių stogą užkloti. Manau Labai teisingas mintis ponas išsako. Man juokas ima iš lenkų, ir kitų kurie plasmasėmis ir visokiu nuodingu š... susidomėję. Parduotuvės, tiek statybinių ir maisto pilnos šiulšlių. Gaila man žmonių kurie to nemato. Sėkmės JUMS.
Vardas: apendicitas
El. paštas:
Laba diena. Kuo daugiau as skaitau apie sia technologija tuo daugiau as ja zaviuosi. Priimtina ji man ne tik del pigumo, kas zinoma yra didelis pliusas, taciau patraukia savo naturalumu ir namo groziu, jo santykiu su gamta. Esu tikras, kad statysiu toki nama.
Vardas: Rita
El. paštas:
O KUR YRA TAS SIAUDU PRESAS?
Vardas: Algirdas
El. paštas:
Imti ir pastatyti siaudini nama.. :)
Vardas: Irena
El. paštas:
Aš tik vakar išgirdau apie šiaudinius namus per Lietuvos radiją.Mane suintrigavo.Ošiandien jau susiradau internete.Man patinka ,norėčiau tokiame gyvent,bet kaip sulaužyti vyro nusistovėjusius stereotipus?
Vardas: Jovita
El. paštas:
Gal zinot kaip susisiekti su architektu P. Deviziu? moiros@one.lt
Vardas: Kęstutis
El. paštas:
Ačiū p. Petrui už šviežias mintis. Darote gerą ir reikalingą darbą. Sėkmės Jums !
Vardas: sky29
El. paštas:
andrius.martynovas@volvo.com Zavingas namas , noreciau tokio
Vardas: Ingman
El. paštas:
Labai idomu, gera idėja, man patinka.
Vardas: Sandra
El. paštas:
Patys turime seneliu palikima puse akmeninio puse molinio pastato ir norime ji atrenovuoti,o ideja apie siaudinius namus yra gimusi senai tik informacijos mazai,tad del statybu kreipsimes i Jus ponas P.Deviži.Sekmes darbuose,darykite ir toliau tai ka darote!