Ekologinė statyba prieinama visiems
Jonas Juravičius jau žinomas Lietuvoje kaip molinių namų statytojas ir konsultantas šios ekologinės statybos klausimais. Ne vieną namą pastatęs nuo nulio, statybose dirbantis jau ne vieną dešimtmetį šį kartą pats savo žodžiais atveria ekologinės statybos paslaptis. Seniausia visų laikų statybinė medžiaga - molis, čia suderinama su naujom technologijom, nauju statymo būdu.
Statybinė medžiaga po mūsų kojomis
Neretai apsižvalgę sprendžiame graži, turtinga ar saugi aplinka, tačiau rečiau susimąstome, o kas yra giliau po mūsų kojomis. O tyrinėjant randame, kad daugumoje po storesniu ar plonesniu augalinio grunto sluoksniu slūgso Lietuvoje seniai išbandytos statybinės medžiagos – molio klodai, iš kurio, pritaikius šiuolaikinės statybos technologijas, galima pastatyti šiltus, ekologiškai švarius gyvenamuosius namus ir kitus statinius.
Nauja technologija keičia seną
Prieškaryje statytų statinių statybos technologijos yra ištyrinėtos ir aprašytos statybinėje literatūroje. Daugumoje tai tvartai, grūdų sandėliai ir malūnai, daržovių saugyklos ir kiti ūkiniai pastatai. Atskirais atvejais ir gyvenamieji pastatai. Tai – statiniai šaltomis storomis 60-70 cm sienomis, masyviais ir daug statybinių medžiagų reikalaujančiais pamatais.
Šiuolaikinis laikmetis reikalauja naudoti ekonomiškesnes, mažiau medžiagų reikalaujančias technologijas. 1997 m. dalyvaudamas LTU organizuotame konkurse „Mano namas – energijos taupymas ir aplinkos apsauga“ pateikiau naują šilto, ekologiško namo lauko sienų statybos būdą, kurį vertinimo ekspertai, kaip atitinkantį šiuolaikinius statybos normų reikalavimus įvertino teigiamai.
Molbetonio statybos technologijos
Panaudojus riebaus molio rišamąsias savybes, sumaišius su medžio pjuvenomis ir drožlėmis ar spaliais, gaunami pakankamo stiprumo statybiniai mišiniai. Jais betonuojamos monolitinės sienos, į kurias horizontaliai tarp savęs persipinančiais sluoksniais klojamos medienos atraižos. Sienos būna stiprios ir šiltos. Gerinant antiseptines savybes, kaip sudėtinę rišamąją medžiagą panaudojame gesintas ar negesintas kalkes. Tokioje 42 cm storio sienoje, panaudojus 70-80 proc. organinių užpildų ir 20-30 proc. rišamųjų medžiagų, šiluminė varža R = 3,5 ir daugiau. Tokios sienos nėra sunkios, todėl galima įrengti stulpinius ar polinius 30 cm storio pamatus. Pastatų perdengimai daugiausiai mediniai. Gali būti ir gelžbetonio plokščių, tačiau tuomet sienos statomos įrengiant plytų ar gelžbetonio karkasą.
Apdaila – skonio reikalas. Galima dailinti lentelėmis, tinkuoti, tačiau atskirais atvejais galima apsigyventi pastatuose ir be apdailos. Šiluminės ir konstrukcinės savybės tai leidžia.
Gyventi molio name sveika
Kalbant apie gerąsias molio savybes, būtina pažymėti, kad jis sėkmingai naudojamas medicinoje gydant sąnarių, virškinimo sistemos, vėžinius susirgimus. Molis savyje kaupia saulės, oro ir vandens magnetizmą, kuris yra biologiškai priimtinas žmogui, todėl daug planetos gyventojų tūkstančius metų gyvena moliniuose pastatuose. Molinės sienos neskleidžia kancerogeninių, toksinių elementų, biologiškai atsparios, nerezonuojančios elektromagnetinių laukų. Absorbcinių ir dispersinių molio savybių dėka patalpoje palaikomas žmogui palankus mikroklimatas.
Molio sienos šiltos ir orui laidžios
Monolitinėje molbetonio sienoje nėra siūlių, pro kurias prarandame daugiausia šilumos mūriniuose, blokiniuose ar mediniuose pastatuose. Neretai, statydami sandarius (žiemą šiltus) namus, statybininkai sienas apgaubia izoliacinėmis dangomis, padarančiomis namą panašų į polietileninį maišą, kuriame nėra kuo kvėpuoti. Monolitiniuose molbetonio pastatuose to nėra.
Statyti molio namą paprasta
Statyti geriausia pavasarį ar vasarą, kad iki žiemos sienos pradžiūtų. Žiemos šaltis iš pjuvenų betono sienų irgi gerai „ištraukia“ drėgmę, todėl, esant galimybėms, pageidautina, kad pastatas, uždengus stogą, per žiemą pastovėtų be apdailos. Per šį laikotarpį, pastatui džiūstant, aprimsta ir pastato sienų deformacijos.
Plūkiamų monolitinių namo sienų statyba yra paprasta. Užtenka vieno išmanančio žmogaus, o kiti gali būti pagalbiniai. Dauguma žmonių nesimaudo piniguose. Jie nori paprasto ir pigaus namo. Pagirtini tie tėvai, jų sūnūs ar žentai, kurie ims atostogas ne tam, kad ant smėlio gulėtų, bet namą statytų.
Paprastos, kol kas nebrangios ir medžiagos: pjuvenos, drožlės, spaliai, medžio atraižos, molis ir kt.
Racionaliai išnaudotas laikas
Kartais, dėl nepilnai sutvarkytų žemės paskirties dokumentų, statybos projektų paruošimo darbų, praeina nemažas laiko tarpas. Norint šį laikotarpį racionaliai išnaudoti, galime pasigaminti statybinius blokelius iš molbetonio. Tvarkingai pagaminti ir susandėliuoti, jie gali metus kitus pagulėti sklype, kol bus paruošta statybos darbus vykdyti reikalinga dokumentacija.
Turint mažiau lėšų, galima statybą vykdyti etapais. Susiprojektuoti ir iš karto pastatyti tik dalį planuojamo namo, sakysime virtuvę ir kambarį, o baigti vėliau, įsikrausčius gyventi į pirmąją dalį.
Patvirtinta sukauptos patirties
Nuo 1968 m. Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Kauno, Vilniaus rajonuose ir miestuose esu pastatęs apie penkiasdešimt statinių iš pjuvenų betono. Sukaupta patirtis leidžia atsakingai teigti, kad ir naujų technologijų ekologiški pastatai visiškai priimtini ir patikimi. Tik, kaip įsitikinau, ne vienam dar sunkoka patikėti, kad iš tokių medžiagų, gamybos atliekų, galima pastatyti šiltą, patogų namą ar kitokios paskirties pastatą.
Statant molio namą reikia individualių specialisto konsultacijų
Pastaruoju metu „Ūkininko patarėjo“ išleista knygelė „Molio namas, skiedrų stogas“ supažindina su bendrais statybos būdais iš molio. Statytojai gali pasigesti konkrečių inžinerinių paaiškinimų apie sienų storius, jų atsparumus bei šilumines izoliacijas, tačiau autoriai nesiima šios analizės ir neteikia išsamesnių rekomendacijų. Tai daugiausia jau priklauso nuo konkretaus projektuojamo pastato paskirties ir kitų statomo pastato parametrų. Reikiamas rekomendacijas gali suteikti molio namų statybos specialistas, sužinojęs konkrečius pastato bei sienų išmatavimus, apkrovas.
Jonava