Pienė ne tik vaistas

Pienė man labai patinka. Aš ją myliu ne vien už gražius auksinius žiedus, kuriuos gausiai lanko bitės, bet ir už jos nuostabias savybes ir ne tik gydomąsias. Viena is kurių - galimybė pasigaminti aromatingą, puikaus skonio kavą. Taip, tai pati tikriausia kava, tiek savo išviaizda tiek skoniu. Aš ją geriu pasimėgaudama. O jeigu sutriko virškinimas, skauda galvą, negaliu užmigti, tai suveikia kaip tikriausias vaistas.


Bet pienė - tai ne tik kava. Jos lapeliai valgomi. Ne visiems patinka kartus jų skonis, bet literatūroje radau parašyta, kad karčios yra vidurinės pienių lapų gyslelės. Jas galima ištraukti. Reikės pamėginti. Kam nepatinka lapeliai, gali valgyti pienių žiedus. Tiesiog iškąsti geltoną  žiedo viduriuką. Jis yra gelstelėjęs.

 

     Šiuo metu pati pienių žydėjimo pradžia ir augalas visas jėgas, visa savo stiprybę atiduoda žiedui. Todėl dabar pats tinkamiausias metas pasiruošti pienių uogienės, dar vadinamos pienių medumi.

 

        1l vandens

 

        200g žiedų

 

        1 citrina

 

        1kg cukraus

 

    Žiedus išplauti, užpilti 1l vandens, įberti nuluptą, supjaustytą citriną. Virti ant silpnos ugnies apie 1val. Perkošti, suberti cukrų, virti 0,5 val.

 

    Peržydėjus pienėms, atėjus rudeniui ar ankstyvam pavasariui, visa augalo energija susikaupia šaknyse. Pats tinkamiausias metas apsirūpinti šaknimis kavai, kurią pasigaminti labai paprasta.

 

    Šaknys iškasamos ir paberiamos lauke kad išdžiūtų. Kitą dieną nupjaunami lapai. Peiliu (neaštriom briaunom) nuvalomos žemės. Šaknys nuplaunamos, paliekamos nuvarvėti. Pjaustomos nedideliais gabalėliais (greičiau išdžius) ir džiovinamos krosnyje arba orkaitėje (durelių neuždaryti kad drėgmė galėtų garuoti). Išdžiuvusios šaknys dar paskrudinamos sausoje keptuvėje. Skrudinama apie 5min. Nesudeginkite! Ataušusios šaknys malamos kavamale.

 

    Vienam puodeliui (150ml) – vienas kupinas arbatinis šaukštelis miltelių.

 

    Užplikyti verdančiu vandeniu, šiek tiek palaikyti šiltai, kad pritrauktų. Po to perkošti.

 

    Skanaus.Maloniai prašom pasidalinti savo gudrybėm .

 

Dalia Katilevičienė

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:
Vardas: Eimutė
El. paštas:
Pakomentuosiu Arvydo komentarą. Kiaulpienių ir dilgėlių derinys yra gerai, nes savybės atsveria vieną kitą. Senyvo amžiaus žmonėms dažnai tenka vengti produktų kas tirština kraują.
Vardas: ARVYDUI
El. paštas:
NESUPRATAU KOKIA NAUDA žmogui - /kiaulpienės skystina kraują/ - /dilgėlės tirština kraują./ Kas gali paaiškint?
Vardas: egle
El. paštas:
oooooooooooooooo
Vardas: vanda
El. paštas:
dar noriu paklausti, vakar per RTR žiūrėjau laidą ten kalbėjo jog pienių vonią galima pasidaryti, bet ar nepaliksiu kaip pienė,labai didelis Jums būtų ačiū jeigu pakomentuotumėte
Vardas: vanda
El. paštas:
Labas prisirinkau pienių žiedų nuplojau , išviriau ką toliau daryti,nes man didelis cholesterolio kiekis ,ir dar plačiau noriu sužinoti apie pienes
Vardas: Algirdas
El. paštas:
Ačiu, Arvydai. Puikus receptas
Vardas: Arvydas
El. paštas:
Šis receptas Operos solistės Juditos Leitaitės tik aš dar pridėjau savo interpretacijų. "kiaulpienių ir dilgėlių salotos" Kiaulpienės lapai renkami ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, kai jau nežydi. Saują lapų nuplaunam ir pamerkiam į druskingą vandenį (1 arbatinis šaukštelis druskos +250 ml vandens) /kiaulpienės skystina kraują/. Dilgėlių lapai renkami dar nežydinčių - juos reikia nuplykiti verdančiu vandeniu./dilgėlės tirstina kraują./ Taip pat dedama sauja dilgėlės lapų. Viskas susmulkinama ir sudedama į dubenį, kad pagyvinti spalvas dedame tarkuotu morkų, tarkuotų porų šaknų, galima dar įpjaustyti Pekino kopusto, žiupsnelis glaidytų Saulėgražų, žiupsnelis Graikiškų riešutų ir paskaninimui kelis džiovintus vaisius(slyvą, kriaušę ar ką save turite) SKANAUS
Vardas: ritiniux
El. paštas:
Ačiū, Dalyte, Jūs tikra darbštuolė- tuoj išpildėt mūsų prašymą! Kaip norisi Jus apkabint... Jau lėksiu gražiųjų žiedelių rinkti- kažkada turėjau receptą uogienės, bet.... Taigi, ačiū dideliausias. O rudenį dar šaknų prisirinksiu-tai bus skanu gerti SAVO kavą... Ech, norėčiau , kad jau namelis stovėtų mūsų žemelėj...išėjai, įkvėpei tyro oro, paglostei akimis augalėlius.... užsiplikei pienių kavos....ir dingsta nerimas, ir liūdesys išeina sau...