Dauguma žmonių mėgsta saldumynus, bet visur naudojamas cukrus, įvairūs saldikliai ir tik retai medus. Cukrus, saldikliai – nieko gero. Medaus visur nepridėsi – brangu ir vėlgi kalorijos. Nejaugi teks atsisakyti saldumynų? Nejaugi cukrui nėra naudingo pakaitalo? Yra – tai stevija.

Pirmąsias žinias apie steviją 1837m. Pateikė daktaras M. Bertoni. 1945m. Chemikai ištyrė lapų saldųjį turinį ir pavadino jį steviozidu. Stevijos savybes tyrinėja visame pasaulyje. Vien tik Japonijoje tuo užsiima 60 laboratorijų.

          Be steviozido stevijoje randama: kalcio, magnio, kalio, fosforo, geležies,kobalto, mangano, seleno, chromo, titnago, vitaminų P,C,B1,B2,E, beta-karotino, flavonidų( rutino), taninų, eterinių aliejų. Džiovinti lapai 7 kartus saldesni už cukrų, o kalorijų – 0.

          Stevija pasaulyje žinoma ne tik kaip saldiklis, bet ji pasižymi ir gydomosiomis – profilaktinėmis savybėmis sergant cukriniu diabetu, nutukimu, ateroskleroze, sutrikus virškinamojo trakto darbui. Stevija sureguliuoja organizmo fermentų veiklą, kuri savo ruožtu normalizuoja medžiagų apykaitą ir sumažina cukraus kiekį kraujyje. Stevija pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Brazilijoje, liaudies medicinoje, ji naudojama žaizdų, opų, dantenų ligų ir dantų karieso gydymui. Stevijos ekstrakto dedama į dantų pastas ir į skystį burnai skalauti. Stevija naudojama ir odos ligoms gydyti (egzemą, dermatitą ir t.t.). Geriant vandenį (arbatą) su stevija slopinamas: Streptococcus mutants, Protens vulgaris, Prendo monascaruzinosa ir kitų patogeninių mikroorganizmų augimas .

          Tyrimai parodė stevijos netoksiškumą. Nebuvo rasta jokių anomalių ląstelių, fermentų, genų ir chromosomų mutacijų, tai rodo, kad nėra mutageninio aktyvumo.

          Stevija mažina cukraus kiekį kraujyje sergantiems cukriniu diabetu, bet sveikiems žmonėms jis nemažėja. Stevija puikus antioksidantas, suriša laisvuosius radikalus ir juos neutralizuoja, mažina kraujospūdį ir cholesterino kiekį kraujyje, stiprina kraujagysles ir valo jas nuo „cholesterino plokštelių“ , atstato kraujagyslių elastingumą. Stevijos pagalba galima gydyti vaikų alerginę diatezę. Nustatytas teigiamas poveikis kepenims ir kasai. Stiprina organizmo atsparumą infekciniams susirgimams, gerina miegą ir protinę veiklą.

         Japonai sunaudoja 90% pasaulinio stevijos derliaus. Cukrus – tik turistams. 1997m. Japonijoje stevijos sunaudota 1700 tonų ir neužfiksuotas joks pašalinis stevijos poveikis.

          Be anksčiau aprašytų savybių stevija teigiamai veikia organizmą sergant skydliaukės ligomis, stiprina imunitetą, iš organizmo padeda pasišalinti toksinams ir radionuklidams.

          Japonijoje po 1945m. Branduolinės katastrofos stevija įtraukta į nacijos gelbėjimo programą, ją uždrausta išvežti iš šalies.

          Stevija – Pietų Amerikos daugiametis žolinis augalas. Krūmelis siekia apie 50 cm. Aukščio. Mūsų sąlygomis stevija auginama kaip vienmetis augalas. Mėgsta laistymą. Kartais žydi baltais, smulkiais žiedeliais, bet sėklų nesubrandina.

          Iš stevijos išskirtas steviozidas – gelsvai žalsvi milteliai, 300 kartu saldesni už sacharozę.Steviozidas naudojamas kai kurių nealkoholinių gėrimų, diabetikams skirtų maisto produktų, sulčių fitoarbatų, kosmetinių kremų, dantų pastų gamyboje.

          Namų sąlygomis steviozidas naudojamas kompotams, arbatoms, kepiniams saldinti. Kompotams, sultims, arbatoms saldinti galima naudoti ir džiovintus stevijos lapus.

          Pvz.: gaminant slyvų kompotą, vienam litrui vandens imama 18-20g. Sausų stevijos lapų.

          Paruošta pagal N.Semionovos knygą „Stevija – XXI amžiaus augalas“

          N.Semionova – sveikuolių klubo „Nadežda“(Rusija) vadovė

          Ar galima steviją auginti mūsų sąlygomis? Taip, aš suprantu, kad tai ne mūsų kraštų augalas, tačiau jo teigiamos savybės taip vilioja, kad nesusilaikiau ir... ir auginu ją jau penkti metai. Pirmuosius augaliukus užsiauginau iš sėklų, vėliau dauginau žaliaisiais auginiais. Tiesa, vienais metais stevija žydėjo ir sėklas užaugino, bet, deja, jos buvo nedaigios.

Žiemoja stevija vazonėliuose ant palangės, bet pavasario sulaukia tik trečdalis augalų – nemėgsta stevija rudeninio persodinimo į vazonėlius ir sauso kambarių oro. Tenka augalus dažnai purkšti. Bet užtenka vieno augaliuko ir pavasarį aš jau pasidauginu žaliaisiais auginiais. Pasodinta į žemę, per vasarą stevija taip išbujoja ir sutvirtėja, kad derliaus mano šeimai užtenka iki sekančio derliaus.

Nežinau kaip parašyti kokia ji naudinga. Tiesiog aš ją labai mėgstu, be jos neįsivaizduoju žolelių arbatos. Penkių stevijos krūmelių vienam žmogui užtenka visiems metams. Kol kas stevijos lapelius dedu tik į arbatas, bet šiais metais planuoju į ruošiamas žiemai atsargas dėti ne cukrų, o steviją.

Dalia

Nuo Rugsėjo 13d. bus galima gauti apkarpytus stevijos krūmelius Kaune!

teirautis:  

865520527 Dalia

869915037 Aidas