Apie mus
Algirdas
Mane visuomet žavi paprasti dalykai, pavyzdžiui tai, kad norint būti visiškai sveiku reikalingos genialiai paprastos salygos: SAULĖ, ORAS, ir VANDUO, tik oras turi būti grynas, vanduo tyras, tiesa, dar ir maistas natūralus. PAPRASTA? Taip. Tereikia tokias sąlygas susikurti savo nuosavoje žemėje ir niekada jų nekeisti.
Tarkim aš susikūriau tokias sąlygas sau ir savo šeimai. Ar būsiu aš tikras, kad mano žemėje kas nors šių sąlygų dirbtinai nepakeis? Aš juk visuomenės dalis, aš šio pasaulio dalis, o pasaulyje vyksta įvairūs dalykai!
Todėl, akivaizdu, kad aš GYVYBIŠKAI suinteresuotas, kad žmonės susikurtų sau tokias pačias ir dar geresnes sąlygas tam, kad jie ir jų artimiausi žmonės būtų sveiki ir laimingi. PAPRASTA AR NETIESA?
Saulius Jasionis
Pabandysiu trumpai paaiškinti, koks yra mano buvimo šiame tinklapyje tikslas.
Tautą ir kultūrą formuoja, kuria ir palaiko kraštovaizdis ir gyvenamoji aplinka. Nuo kraštovaizdžio daug kas priklauso. Stepių žmogus yra vienoks, miškų kitoks, kalnų dar kitoks... Sveika visuomenė gali būt tik gražioje, darnioje aplinkoje. Sveiką visuomenę galim rasti tik natūralioje aplinkoje.
Kad anksčiau buvo sveikesnė visuomenė, tai rodė vandens ir oro tyrumas. Dabar mes esam labiau užsiteršę nei viduramžiais. O kodėl? Ir ko mums trūksta, kad galėtume vėl tapti sveika visuomene?
1. Senovės žmogus jautė pagarbą gyvybei. Nesvarbu kokiai gyvybei: briedžiams, barsukams, uodams, augalams ar bitėms. Nebuvo nei geros, nei blogos gyvybės. Gyvybė buvo šventas dalykas ir ją visą žmogus gerbė.
2. Žmogaus savigarba. Kai žmogui užtenka savigarbos, jis nesižemina prieš kitus ir niekada netarnauja kitiems. Atkreipkim dėmesį, kokie orūs buvo senovės indėnai ar kitos tautos. Jie jaučia savo vertę ir niekada neparsiduoda. Kol žmogus turi savigarbos, kol jo negali paveikti kiti žmonės, kol jis nepriklausomas, tol jis negali pridaryti nieko blogo. Jam nieko netrūksta. Kad ir ką jam beduotum, vis tiek nesuviliosi jo padaryti ką nors bloga.
Aš domiuosi laukiniais augalais. Mano tikslas - atrasti būdus ir gyvenimo stilius, kaip galima būtų dekoratyvinius svetimžemius augalus, nuskustą pievutę pakeisti laukiniais augalais. Jei žmogus vietoj dabartinių atvežtinių augalų pradės sodinti savus lietuviškus laukinius augalus, mokės iš jų sukurti darnią ir gražią aplinką, tada į mūsų sodybas grįš ir autentiškas lietuviškas kraštovaizdis, kuriame šimtmečius gyveno mūsų tauta. O tokiame kraštovaizdyje gyvens sveika visuomenė.
Sodyba turi būti ne tik žmonių, bet ir paukščių, vabzdžių, žvėrelių ir kitų gyvūnėlių namai. Tokioje sodyboje vaikai gyvens tarp gyvūnų ir juos gerbs, laikys juos savo šeimos nariais. Užaugęs toks vaikas niekada nenuskriaus jokios gyvybės apraiškos. Jis nesijaus aukštesnis ir gerbs visus sutvėrimus kaip seseris ir brolius, nes su jais visais augo.
Žemė yra bendra. Ji mūsų visų. Mes ateinam kurti sodybų į plotą, kuriame jau seniai gyveno kurmiai, pelės, šeškai, šernai, driežai... Mes su jais turime dalintis šia erdve. Neturim teisės jų išvyti. Jei turėsim šunį, katę, vištas ar kitus naminius kultūrinius gyvūnus, tai jie išvis iš teritorijos visus buvusius čia laukinius padarėlius ir autentiško kraštovaizdžio bei sveikos visuomenės neturėsim.
Mano tikslas šiame tinklapyje yra atkreipti žmonių dėmesį į natūralų grožį, į laukinius augalus ir gyvūnus, vertinti lietuvišką girių kraštovaizdį ir grąžinti žmogui pamatines vertybes - pagarbą gyvybei ir savigarbą.