Atsargiai pelenai

Visą gyvenimą žinojau, kad pelenai puiki trąša ir augalų apsaugos priemonė, labai patogi naudoti: paberi ir laisvas.

Bet jau kokius porą metų, kokią literatūra beskaityčiau daržininkystės­­ – sodininkystės tema, visur randu „pelenų tirpalas ir pelenų tirpalas“, apie barstymą nė žodelio. Apie tokio tirpalo ruošimą ir naudojimą žinojau seniai, bet barstymas visada buvo paprastesnis pelenų naudojimo būdas. Tai kodėl dabar turėčiau jo atsisakyti ir pereiti prie „terliojimosi“ su tirpalu?

Mano smalsumą tenkinantį atsakymą radau G. Kizimos knygoje.


Dirvos paviršiuje išbarstyti pelenai staiga ir smarkiai nurūgština (šarmina) dirvą. Tai patinka toli gražu ne visiems augalams. Pelenuose esantis kalcis greitai ištirpsta vandenyje. Patekęs į dirvą jis staigiai ir stipriai keičia jos rūgštingumą. Tuo tarpu dirvoje esantys cheminiai elementai, pvz. fosforas, sudaro netirpius vandenyje junginius, kurių augalai negali įsisavinti. Augalai badauja ir sustoja jų vystymasis (o galvojome, kad pamaitinome). Laikui bėgant vyksta savaiminis dirvos rūgštėjimas, tam įtakos turi ir rūgštiniai lietūs, ypač arti miestų. Keičiasi dirvos rūgštingumas, mažėja jos pH, viskas normalizuojasi, bet laikas, reikalingas augalams augti ir vystytis, jau prarastas.

Tokiu būdu divos nurūgštinimas (kalkinimas) ją padaro laikinai netinkamą augalams auginti. Todėl rekomenduojama pelenus barstyti rudenį, kaip dirvą kalkinančią priemonę.

Pastaba: jeigu pelenus naudoti kaip dirvą nurūgštinančią (kalkinančią) priemonę, jų reikia 2 kartus daugiau negu kalkių.

Dirvai nurūgštinti geriau naudoti kitas medžiagas, pvz. dolomitmilčius. Jiems ištirpti reikalinga rūgštis, esanti dirvožemyje. Todėl, sumažėjus rūgšties dirvoje, tirpimo procesas sulėtėja ir sustoja. Neištirpę dolomitmilčiai iš dirvos niekur nedingsta, nes jie netirpūs vandenyje, jie iš jos neišplaunami, lieka tol, kol vėl prireiks ir procesas kartosis. Tokiu būdu dirvoje palaikomas pastovus rūgštingumas, apie 6 pH, kiti cheminiai elementai sėkmingai tirpsta vandenyje (fosforas, kalis) ir augalai gali juos įsisavinti.

Todėl, norint augalus pamaitinti ir nepakeisti dirvos pH, reikia daryti pelenų tirpalą, jame augalams reikalingos medžiagos jau būna ištirpę vandenyje – paruoštos „valgymui“.

Priminsiu kaip daromas pelenų tirpalas.

Pirmas būdas: stiklinė pelenų užpilama verdančiu vandeniu, laikoma aipe 12val., pvz. per naktį. Praskiedžiama iki 10l.

Antras būdas: stiklinė pelenų užpilama 10l šalto vandens, laikoma 3 paras. Perkošiama arba nupilama nuo nuosėdų ir turime paruošta pelenų tirpalą – augalus nori laistyk, nori purkšk.

Dar keletas bendrų žinių apie pelenus.

Pelenų kokybė priklauso nuo sudegintos žaliavos. Naudingiausi pelenai gauti deginant beržines malkas:

Kalis – 10% 12%

Fosforas –4% – 6%

Kalcis –35% – 40%

 

Spygliuočių pelenuose:

Kalis – 3% 4%

Fosforas –2% – 3%

Kalcis –23% – 26%

Augalus pelenų tirpalu maitinti galima visą vegetacijos sezoną. Bet reikia nepamiršti, kad pirmoje vasaros pusėje augalams reikia daugiau azoto, o antroje – kalio ir fosforo. Todėl augalus naudingiau maitinti pelenų tirpalu antroje vasaros pusėje.

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:

Vardas: Dalia
Data: 2015-03-12
El. paštas:
Į tuščią šiltnamį rudenį pilti pelenų tirpalą nėra prasmės -nėra ką maitinti. O barstomi pelenai tik kai žemė perrūgšti.
Vardas: Nijolė
Data: 2015-03-11
El. paštas:
buvau skaičiusi, kad naudinga rudenį nuėmus derlių, užmulčiavus pasėtus sideratus, išbarstyti pelenus į šiltnamį prieš žiemą. Ar negerai padariau? Reikėjo pilti pelenų tirpalą?