Praktiniai patarimai 1 d. (Piktžolės)
Į rankas pateko G. Kizimos knyga „Pagalbinė priemonė protingam sodininkui“. Pačiai autorei jau virš 80 metų, bet ji dar aktyviai darbuojasi savo sklypelyje. Ji gamtinės žemdirbystės puoselėtoja ir propaguotoja, ir šioje knygoje dalinasi savo daugiamete patirtimi. Knyga skirta daržininkui – mėgėjui, daržoves auginančiam savo šeimos poreikiams.
Visi, besilankantys šioje svetainėje, jau žino: svarbiausi gamtinės žemdirbystės principai – žemės nekasti (neapversti), dirvą dengti (mulčiuoti). O įvairios smulkmenos, niuansai – visai kas kita. Taigi siūlau pasklaidyti knygą kartu.
Piktžolės
Piktžolės yra vienmetės ir daugiametės. Su vienmetėm viskas paprasta ir aišku – pakirtai šaknis plokščiapjove ir viskas.
Kitaip su daugiametėm. Rauni, rauni, o jų nemažėja, netgi daugėja. Negalėjau suprasti kaipgi taip. Pasirodo, jų negalima rauti. Išrovus tokią piktžolę iš dirvoje likusių smulkių šoninių šaknelių išauga jau ne vienas stiebas, o visas krūmas. Antžeminė dalis stipresnė už šaknį ir ją maitina, tik pavasarį šaknis stipri ir augina antžeminę dalį. Taigi tokią piktžolę reikia nušienauti, nukirsti, nukirpti ar pan., nelaukiant kol užaugs iki kelių. Per vegetacijos sezoną tai tenka pakartoti apie 5 kartus. Kaskart šaknis silpnės, kol visai sunyks. Tai, netaikoma žolei – kuo daugiau ją šienauji, tuo geriau auga.
Taigi: vienmetes piktžoles naikiname pakirsdami šaknį, daugiametes pjauname.