Kodėl serga augalai ?
Patirtis rodo, kad augalai, išauginti specialiai Gamtinės žemdirbystės principais sukurtose dirvose, naudojant biokompostus (EM- kompostus, sliekų kompostus) turtingus įvairiais naudingais mikroorganizmais, žymiai mažiau arba iš viso nepažeidžiami įvairių ligų sukėlėjų: kaip atviroje dirvoje taip ir šiltnamiuose.
O štai augalai, išauginti termiškai apdorotoje ar sulaistytoje chemikalais ar tokiu „nekaltu“ kalio permanganatu (kuris visiškai arba dalinai sunaikina kaip naudingą, taip ir ligas sukeliančią mikroflorą), gerai jaučiasi tik pačioje augimo pradžioje. Tačiau vėliau, deja, tampa beveik neatsparūs ligoms ir kenkėjams, atsilieka augdami ir dažnai net žūsta.
Kodėl taip įvyksta?
Augalas išaugo „sterilioje“ aplinkoje. Jis neturėjo kontakto su susilpnėjusiais ligų sukėlėjais, imunitetas nesusiformavo ir, esant jau pirmam kontaktui su „sustiprėjusiu“ ligų sukėlėju, augalas suserga rimtai ir greitai, nespėdamas įgyti imuniteto. Būtent naudinga mikroflora susilpnina ligų sukėlėjus, o dažnai ir juos sunaikina savo išskyromis prilygstančiomis antibiotikams.
Taip jau yra, kad „gerais“ norais vedini mes, apdirbdami dirvą chemikalais, patys save įvarome į spąstus, sunaikiname savo pagalbininkus (naudingus mikrobus) ir atveriame vartus ligų sukėlėjams.
Būtina ne „sterilizuoti“ dirvą verdančiu vandeniu, garais, chemikalais, o daryti ją gyvybingesnę, įterpiant į ją biokompostus ir praturtinant ją naudinga mikroflora.
Ir čia labai svarbu suprasti: tuo mes ne naikiname visą kas gyva dirvoje, o naudojant Gamtinę technologiją sukuriame protingą jėgų pusiausvyrą tarp ligų sukėlėjų ir naudingų mikroorganizmų. Nes, veikdami per naudingus mikroorganizmus, mes susilpniname ligų sukėlėjus, paversdami juos tam tikra vakcina, kuri, kontaktuodama su augalais, nesusargdina juos, o sukuria stiprų ir ilgalaikį imunitetą.
Darže ar sode ligų sukėlėjai egzistuos, bet jie negalės pakenkti augalams, nes negalės jų susargdinti. T.y., reikia ne „naikinti priešus“, o stiprinti pačių augalų sveikatą, sukuriant patvarų imunitetą ir pakeliant augalų mitybą į Gamtinį, humusingą lygį.
Po to, kai buvo atrasti virusai, grybeliai, bakterijos, ilgą laiką buvo manoma, kad būtent jie ir yra pagrindinė ligų priežastis. Bet dabar tai mes jau žinome, kad šie sukėlėjai tik galima ligų priežastis. O ar susirgsime mes ar mūsų augalai daugeliu atveju priklauso nuo mūsų pačių.
Ir mes ir augalai gyvename pasaulyje, kuris tiesiog pripildytas mikrobais. Būtent mikroorganizmai ir yra tikrieji planetos šeimininkai tiesiogine ir perkeltine prasme.
Jeigu jie patys būtų ligų priežastimi, tai ir mes ir augalai sirgtume pastoviai. Bet taip nėra.
Susergama tik tada, kai žmogaus organizmas ar augalai patys prarado galimybę priešintis nepalankiems aplinkos faktoriams, mes sakome „susilpnėjęs imunitetas“.
Dėl didžiulės mikroorganizmų galimybės prisitaikyti visa pesticidų (ir kitų chemikalų) gaminimo epocha sudarė galimybes atsirasti daugeliui naujų ligas sukeliančių mikroorganizmų, visiškai atsparių chemikalams. Ir, kaip išaiškėjo, visi tie chemikalai ilgą laiką išlieka gamtoje ir kenkia pačiai žmonijai.
Todėl pačių augalų imunitetą stiprinančių mechanizmų panaudojimas yra reali alternatyva cheminėms kovos priemonėms. Vienas iš paprasčiausių ir efektingiausių augalų imunizacijos būdų yra biokomposto, EM- komposto ir kitų EM technologijų taikymas.
Todėl Gamtinė žemdirbystė ir jo elementai (biokompostai ir EM- technologijos) yra pagrindiniai ne tik apsaugant juos nuo patogeninės mikrofloros, bet ir stiprinant jų imunitetą.
Pagal mikrobiologo A.Kuznecovo straipsnį – ‚Gamtinė žemdirbystė“