Bulvių po šiaudais auginimo patirtis

Knygoje „Santarvė vietoje kovos“ N. I. Kurdiumovas greta kitų  gamtinės žemdirbystės praktikų supažindina mus su labai įdomiu žmogumi Olegu Telepovu. Bulves po šiaudais jis jau augina apie 10 metų.


Jūsų dėmesiui Olego Telepovo labai svarbi bulvių po šiaudais auginimo patirtis.

1. Prieš sodinimą Fokino plokščiapjove jis išpureną 12 – 15 cm ruožą – 7 - 10 cm gylyje. Su ta pačia plokščiapjove formuoja tranšėją.

 

Toliau joje išdėlioja bulves ir užgrėbia plokščiapjove taip, kad virš gumbo susidarytų nedidelis kaupas. Iš karto viską uždengia šiaudais 10 -15 cm storiu. Kai bulvės išdygsta ir daigai pasiekia 5-10 cm , prideda naują  jų sluoksnį -  20-25 cm. Tik, žinoma, stengiasi šiaudus dėti tarp augalų, o ne ant jų. Tuo rūpinimasis bulvėmis ir baigiasi. Piktžolių nėra, jos negali vegetuoti be šviesos  – šiaudai uždengia. Kaupti bulvių nereikia. Laistyti jų nereikia, nes po šiaudais visuomet išsaugoma drėgmė. Aktyviai dirba sliekai ir mikrobai. Per kaitrą dirva neperkaista, o tai labai padeda bulvių augimui.

 

Visuomet galima pasižiūrėti kaip vystosi bulvių gumbai, tam tereikia šiek tiek kilstelėti šiaudus. Ankstyvų bulvių jis nekasa. Nuima šiaudus, išrenka  stambius gumbus, o likę tegul auga toliau.

 

O štai vidutinio vėlyvumo – rūšims jis naudoja šiek tiek kitokią metodiką. Skirtumas  tas, kad po to kai bulvių ūgliai pasiekia 15-17 cm, jis gana aukštai apkaupia bulves žeme nuo tarplysviu:  šiaudai, kuriais buvo pridengti ūgliai po sodinimo lieka toje pačioje vietoje, o iš viršaus dar papilama drėgnos žemės. Tiesa, jo atveju tai ne pati dirva, o įvairaus skaidymo organinės atliekos. Žinoma, tarplysviai smarkiai pagilėja, todėl jis iš karto uždengia šiaudais iki 40 cm.

 

bulvike

2.  Dar vienas Olego Telepovo bulvių auginimo būdas.  Rudenį padarė tris tranšėjas. Jas užpildė šiaudais ir lapais iš miško. Pavasarį ranka bulves kišo į susigulėjusį organikos sluoksnį taip, kad bulvės gulėtų ant drėgnos žemės. Tai daroma greitai ir lengvai. O rudenį taip pat lengvai rankom traukė švarutėles bulves iš puraus organikos sluoksnio. Lengviau nebūna. Viskas, ko reikėjo, tai retkarčiais, po nedaug pridėti organikos (juk ji irsta). Kasti nieko nereikia, laistyti nereikia, kaupti nereikia – viskas pagal „šiaudų technologiją“, tik šiaudų reikia tris kartus mažiau. Derlius toks pats, kaip ir sodinant po šiaudais. Sakyčiau, kad šis būdas atradimas tinginiams. Kokios čia dar darbo sąnaudos! Vienintelis dalykas - reikia pagalvoti kaip šį būdą suderinti su sėjomaina.

 

Beje Olegas Telepovas naudojasi ne tik „šiaudų technologija“, bet pastoviai eksperimentuoja, ieško „savo“ technologijos leidžiančios su mažiausiomis darbo sąnaudomis gauti didelius derlius. Bet pagrindiniai principai išlieka tie patys: žemė neariama ir nekasama, naudojama organika, jokių mineralinių trąšų, tik sideratai ir sėjomaina.

 

 

 

Olego Telepovo , iš Omsko bulvių augintojų klubo, patirtis

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:

Vardas: Antanas
El. paštas:
Bandžiau. Nepavyko. Tačiau kasdamas bulves ir atrinkdamas sėklą sekantiems metams - taikau atranką. Iškasęs kiekvieno lizdo bulves sudedu į atskirą krūvelę. Suskaičiuoju kiek tokių krūvelių ir išsirenku tiek pat gumbų sėklai. Suprantama, imu iš gausiausiai užderėjusių krūmų. Atrinkus sėklines per du kartus surenku likusias: stambesnes ir smulkesnes atskirai. Per tą laiką, kol renkuosi, bulvės apdžiūsta ir tinka jau dėti saugojimui. Laikau popierinėse dėžėse, kurių greta esantis kioskas išmeta begales. Tose dėžėse laikau ir kitas daržoves bei vaisius. Gi kai jos suplįšta - eina tiesiai į krosnį. Jeigu būna lietingas bulviakasis - nukastas bulves perplaunu. Tik džiovinti jas krūvoje negalime. Būtine išdėlioti nesusiliečiant ant žolės, grindų, sausos žemės, senų laikraščių. Net sužeistos nebepūva iki pat p[avasario.
Vardas: audrius
El. paštas:
sudomino. tik siaudu reikia pasirupint.