Jau antri metai kai eksperimentuoju su pomidorais. Šiltnamyje jų neauginu, kiekvienais metais juos sodinu tik po skaidrios plėvelės stogu.

Kadangi šis pavasaris nelepino šiluma, netgi nuvilnijo banga šalnų, tai iš mano noro šiek tiek užgrūdinti balkone jau užaugusius daigus gavosi šnipštas. Daigai stipriai apšalo ir, atvežus juos į sodybą atrodė apgailėtinai.

Daugelis sodininkų, greičiausiai, tokius augintinius tiesiog išmestų, tačiau jau praeitais metais turėjau malonią patirtį sodinti pomidorus gulsčiai. Tai nutariau daug nesvarstyti ir pasodinti juos gulsčiai, teisingai tikėdamasi, kad jie duos papildomas atžalas, ant kurių ir sulauksiu savo derliaus.

Antrus metus iš eilės pomidorus auginu jų nerišdama, t. y. jie auga laisvai, kaip patys nori . Kodėl taip darau? Pirma, rišti pomidorus – tai labai daug darbo ir laiko užimantis procesas. Antra – reikia maždaug trečdaliu mažiau daigų ir trečia - pomidorai, mano manymu, kekėse užmezga daugiau pomidorų, o ir tie patys būna didesni. Manau, tai todėl,kad pačiam augalui nereikia laikyti vaisių svorio, todėl jis neskuba jų nokinti ir vaisiai gali augti ilgiau ir tampa didesni.

Sodinu gulsčiai, žemėmis užpilu pusę stiebo ar net du trečdalius. Žemę storai mulčiavau pavytusiu šienu, ne mažiau 15 cm. Pomidorai išaugina papildomus stiebus, kurie papildomų šaknų sistemos dėka, užauga žymiai tvirtesni ir sveikesni – palieku 2, kitus išlaužau (kitaip bus džiunglės). Sodinu retai, dvigubai rečiau negu paprastai ar net dar rečiau. Kekėse pomidorų būna daugiau, o ir tie patys žymiai didesni.

Jeigu man atrodo, kad pomidorų kekei yra nepakankamai sausa ir yra tikimybė pomidorams pradėti pūti, po kekėmis pakišu storą kartoną.

Tiesa nokti pradėjo kokia savaite vėliau. Pažastukus skabau, bet ne visai išlaužiu, o palieku kelmelį ( apie 1cm) – atseit vieta užimta, prašome neaugti. Ir tikrai toje vietoje niekas nereikalingas nebeauga. Dėka papildomų stiebų derlius padvigubėja.

Šiais metais „Sodo spalvose“ radau dr. Irenos Kubilienės labai naudingą patarimą – palaistyti žydinčius pomidorus taukės (kaulažolės) arbatėle. Po savaitės rezultatas pribloškė, pomidorai pasikeitę neatpažįstamai – į gerą pusę.

Taukės arbatėle:

Nužydėjus taukei, ją nupjauti ir palikti porai dienų pavysti.Apvytusią taukę smulkiai supjaustyti ar sukarpyti (kaip patogiau) ir užpilti šaltu vandeniu. Palikti pastovėti porą dienų. Laistymui skiesti 1:10.Tiesa, pagal Steinerio biodinaminius dėsniu, kurie kaip teigiama suaktyvina augalų galias, tirpalą kelis kart per dieną sukau iki sūkurio.

Rezultatas geresnis, negu laistant dilgėlių ar Kurdiumovo arbatėle.

Kadangi mano pomidorų daigai šiais metai buvo vargšai – apšalę, vėlai pasodinti, per mėnesį taukės arbatėle palaisčiau tik du kartus ir mano vargšeliai pavirto tikrais puikuoliais, spėjo užaugino gausų derlių.

Ir kokia išvada: darbo įdėta žymiai mažiau, pomidorų daigų sodinta mažiau, o pomidorais mūsų šeima pilnai apsirūpino, kaip šviežiais taip ir konservuotais.

Dalia