Štai dar vienas straipsnis apie vieną iš nedaugelio pastatytų šiaudinių namų Lietuvoje. Šis pastatėlis stovi Kaune. Pastatas originalus tuo, kad vietoj tradicinio šiaudiniams namams būdingo karkaso iš rąstų čia panaudotos "T" forma sudėtos lentos. Tarp lentų karkaso sudėti trumpi šiaudų briketai ir viskas nutinkuota kalkiniu skiediniu. Šio pastato autorius, pats sumąstęs originalų karkasą, teigia, jog namą iš šiaudų briketų galima pastatyti ir visai be karkaso. Beje, pasaulyje tokių pavyzdžių jau yra.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Mano brolis – Satja Sai Babos sekėjas. Toje draugijoje jis susitiko su Petru Devižiu. Sužinojo, kad yra šiaudų namas. Internete radau daug medžiagos apie tai. Išsiverčiau iš anglų kalbos. Susidomėjau. Paskambinom Petrui ir nuvažiavom pas jį. Pašnekėjom. Pasidarė aišku, kad reikia bandyti statyti šiaudinį namą. Tada kitas brolis sako: „Reikia garažo“. Pasiūliau statyti iš šiaudų briketų. Kad ir kaip būtų keista, jis sutiko. Pradėjom statyti.

O kaip toliau vyko visas procesas?

Pirmiausia ieškojom šiaudų presuotojo. Kai pasakau, kad tie šiaudų briketai bus skirti namui statyt, tai visi tik pirštu prie smilkinio sukiojo. Paskui gavau informacijos, kur yra olandiškas presas. Palaukėm kol prinoks varpos. Nupjovė. Supresavo pagal mano užsakytus matmenis ir atsivežėm į miestą.

Įspūdingai atrodė, kai iškroviau vidury miesto šiaudus. Pilna gatvė šiaudų, didžiulė krūva. Kaimynai nežinojo kas vyksta. Labai stebėjosi. Galvojo, kad aš gyvulius laikysiu mieste ar kažką panašaus.

Pradėjau statyti. Pats sugalvojau konstrukciją. Jos neradau brėžiniuose. Kai jau pastačiau, tai sužinojau, kad panašios konstrukcijos šiaudinis namas yra pastatytas Danijoje ar kažkur netoli jos. Bet čia nepatvirtinti duomenys. Mano karkasas iš colinių lentų. Padariau karkasą ir į tarpus pridėjau šiaudinių briketų. Viską dariau vienas. Tai didžiausias trūkumas. Sunku. Būtų geriau dviem. Reikia briketą įtempti kartu iš abiejų namo sienos pusių paėmus. Vienas negali būti iš karto abiejose pusėse. Bet viskas sekėsi gerai. Pastačiau greitai. Dirbdavau dvi valandas, paskui atvažiuodavo žmonės, aš pasakodavau, pravesdavau ekskursijas. Vakare vėl porą valandų padirbdavau.

O iš kur ekskursijos? Iš kur žmonės sužinodavo apie tavo namą?

Kas pro šalį eidavo, kas iš draugų sužinodavo. Informacija labai greitai pasklido. Net iš LŽŪU Medžiagų atsparumo katedros atvažiavo žmonės, kurie domisi alternatyviais statybos būdais. Skaičiavo varžas ir sakė, kad rezultatai labai geri...

Puiku, o kas toliau?

Taigi mes statėm statėm ir pagaliau pastatėm. Kai suveržėm šiaudų sienas, tada atėjo tinkavimo etapas. Literatūroje aptikau daug siūlomų tinkavimo būdų. Net ir prieštaraujančių vienas kitam. Vieni giria vieną būdą, kiti kitą. Aš pasirinkau kalkinį tipą, kvėpuojančią sieną. Išsiverčiau tekstus, o paskui bandymų keliu ėjau. Pagal literatūrą pasiteisino 3 sluoksniai:

   1. tinkas įtrintas į šiaudus,
   2. maišytas tinkas su šiaudų gabaliukais,
   3. apdailinis plonytis sluoksnis.

Čia minėti šiaudų gabaliukai buvo likę nuo statybų. Jų nereikėjo papildomai gaminti. Kai siena pastatoma, tai reikia šiaudus apipjauti, apkapoti, kad siena būtų lygi. Su rėzaku (kampiniu šlifuokliu) nupjauni. Lieka trumpi šiaudų gabaliukai. Tada juos į maišą dedi ir išimi tik kai tinkuojamas namas. Tie šiaudų galiukai veikia kaip armatūra. Tinkas tada neskilinėja.

O kodėl tu pasirinkai būtent šiaudinį namą?

Jis yra šiltas, ekologiškas, pigus (nors man tas neaktualu), įdomus. Šis namas yra kitoks, o man patinka viskas, kas yra nauja.

Kai nuvažiavau pas Petrą, tai supratau, kad būtent tokį namą noriu statyt. O kai pas brolį pastačiau, tai supratau, kad ir sau tokį statysiu. Naudosiu karkasinę technologiją. Belieka pastatyt.

Tu statybininkas?

Architektūros aš nesu baigęs. Aš laisvas menininkas. Seniai jau statau įvairius namus: mūrinius, karkasinius, rąstinius ir kt. Statybose dirbu apie 15 metų. O šiaip esu kokius 5 namus nuo pamatų pastatęs.

Kokius galėtum išvardinti šiaudinio namo pliusus?

Jau vardinau: šiltas, ekologiškas, pigus (nors sienos nėra pagrindinis dalykas), įdomus, kitoks. Be to jis gražus, nes gali padaryti įvairias formas. Galima ir iš plytų statomam name įvairias formas išgauti. Bet dirbant su šiaudais pati medžiaga siūlo formas. Lengva fantazuoti. Žmona darys skulptūras iš tinko ant šiaudų sienos. Grindys bus tapytos, sienos reljefais išdarinėtos.

O kokie būtų minusai? Pelės?

Pelės neėda jo. Pas brolį stačiau. Kol briketai krūvoje buvo sudėti, tai pelės knibždėjo, kai sustačiau į sienas, kai pradėjau tinkuoti, tai jos pabėgo. Užtinkuoti reikia taip, kad jos nepralįstų. Dabar namas stovi jau du metus ir pelių nėra. Jos gali gyventi tik plyšiuose tarp briketų, o pastatytoje sienoje to nėra.

Degumas?

Pats nebandžiau, bet literatūroje radau, kad JAV institutų atlikti bandymai teigia, kad šiaudų namas yra nedegus. Jis priskiriamas mūrinių namų kategorijai. Nedega. Todėl jį reikia būtinai tinkuoti. Pirmiausia dėl pelių, antra – dėl degumo.

Sako, kad vėjas papūs ir šiaudų namas sugrius...

Faktais negaliu įrodyti, bet literatūroje rašoma, kad jis atitinka normalaus namo reikalavimus. Mano namas pastatytas. Sienos pakankamai tvirtos. Reikia tik tvirtai statyti ir jis stovės. Mano namas pagal projektą karkasinis. Viskas suderinta karkasiniam priestatui. Taigi jis atitinka tokio namo reikalavimus.

Ar daug tau teko matyti šiaudinių namų?

Teko matyti Petro namą prie Vilniaus. Dar tokių namų mačiau Latvijoje. Ten Valdorfo mokykla ir bendruomeniniai namai neįgaliems žmonėms pastatyti iš šiaudų. Ten mus labai maloniai priėmė žmogus, kuris pats tą namą ir pastatė. Bet jis statyboms samdė firmą. Statybininkai ėjo iš proto. Jis dar atsivežė žmogų iš Švedijos, kuris konsultavo. Jie ketverius metus tame name sėkmingai gyvena, jaukiai, šiltai ir laimingai.

Valdorfo mokykla tada buvo tuščia. Apvalus pastatas ir stačiakampis. Taigi Latvijoje aš pamačiau jau pabaigtus namus ir tokius, kuriuose žmonės jau gyvena. Tai man pavyzdys, kad šiaudų namai realiai stovi ir, kad tai nėra iš piršto laužtas mitas .

Be to, draugas Rytis Danijoje buvo. Ekologinėje gyvenvietėje. Jis ten čiupinėjo šiaudinius namus.

Dabar svajoju pasistatyt savo namą iš šiaudų. Žadu pasistatyti tokį, kad ateitų žmogus, pažiūrėtų ir pasakytų: „aš tokio namo noriu“. Pavyzdinį namą svajoju pasistatyt.

Yra toks sąjūdis, kurį galima šiaudizmu pavadinti. Jie ne tik sienas šiaudines stato, bet ir daug kitų dalykų daro savaip. Ar tu save prie jų priskiri?

Aš esu vidurėlis tarp visiško šiaudisto ir truputį šiaudisto. Visiškas šiaudistas visą namą (sienas, stogą, duris, grindis, langus ir t. t.) ir aplinką tvarkysis kaip šiaudistas. Ekstremaliai išnaudos šiaudizmo ideologiją. O truputį šiaudistas statys tik sienas ir tai ne dėl ekologijos ar įdomumo, o dėl, pavyzdžiui, pigumo. O aš esu per vidurį. Aš pritaikysiu naujas technologijas savo name. Geoterminis šildymas, geri šilti langai. Tai nebus kažkas ekstremalaus. Bus tvirtas, šiltas, gražus, modernus ir įdomus namas.

Ar tau teko susidurti su žmonėm, kurie skeptiškai žiūri į šiaudų namus?

Taip teko. Matyt, jie tokie žmonės. Skeptikai. Jiems duodi pačiupinėt, parodai, kad namas stovi, bet jie vis tiek netiki. Iš pradžių sako: „nestovės“, o paskui kai pastatai ir parodai, kad stovi tvirtai, tai sako: „tai nežinia kiek stovės, sugrius greitai“.

Lietuvoj tik trys namai šiaudiniai. Kodėl tiek mažai?

Dėl tradicijų. Reikia kurti naujas tradicijas. Žmogaus senelis statė, prosenelis statė, tėvas statė, tai ir pats jis stato mūrinį namą. O jei sukurtume geras naujas tradicijas, tai visi iš šiaudų statytų, o ne iš plytų, betono. Tiesiog tai yra tradicijų ir įpročio reikalas.

Beje, senos tradicijos yra prastesnės už šiaudų namų tradicijas. Jos brangios, neekologiškos, netaupančios energijos. Šiaudai – antrinė žaliava, jos pilna visur. Kad padarytum plytas, reikia naftą deginti ir, kad jas nupirktum reikia daug dirbti ir uždirbti daug pinigų. Privalumas ir tas, kad šiaudų namas suyra. Nekenkia gamtai, šiukšlių nelieka. Man šiukšlės nepatinka. Aš Atgajos narys nuo 1413 metų (juokiasi). Man šios idėjos nesvetimos.

O kaip į tai žiūri šeima?

Teigiamai. Jie nori savo namo, kiemo didelio, daržo, turėti daug gyvūnėlių, šuniukų, kačiukų... Tai jie tik ir laukia to namo. Aplinkiniai irgi panašūs į mane, daug bendraminčių, tai didelį palaikymą jaučiu, o nebendraminčiams apie šiaudizmą nepasakoju.

O kodėl nepasakoji, neskleidi idėjų?

Tai kaip jas „paskleisi“, kad jų kitoks žmogus ir nepriima? Be to, skleisti idėjas reikia savo pavyzdžiu. Kai aš turėsiu ką parodyt, kai bus ką pačiupinėt, va tada ir  skleisiu.

Kokie žmonės renkasi šiaudų namus?

Manau, jei esi šiaudistas, tai turi plačiau į viską žiūrėt, pats ekologišką gyvenimo būdą puoselėt. Todėl man patinka tos idėjos: turėt savo erdvę, mažiau dirbti, gyvent gamtoje... Nereikėtų šiaudų namo statyti vidury miesto, nes jis bus antireklama. Jis turi derėti su gamta.

Ką manai apie rąstinius, molinius namus?

Molinis namas gerai, bet daug dirbti prie jo reikia. Kadangi aš iš prigimties tinginys, tai man patinka pastatyti greitai, bet kokybiškai. Rąstinius namus irgi sunku statyti, bet labai gera. Medis – miela statybinė medžiaga. Bet, kita vertus, kerti medžius, naudoji neantrinę medžiagą. Be to, žmonės pradeda suvokti, kad rąstiniai namai nepakankamai šilti pagal šiuolaikinius norus. Rąstinis namas jaukus ir malonus. Medis yra medis. Jis labai maloni medžiaga.

Užsiminei, kad kalkėm nutinkuota šiaudų siena kvėpuoja...

Taip. Ventiliacijos tokiam namui nereikia. Nebent virtuvėj, tualete, vonioje...

Gal dar ką turi žinoti žmogus, norintis pasistatyt šiaudinį namą?

Na yra visokių gudrybių... Galima ir be jų apsieiti, bet kai žinai jas, tai gali pasinaudot. Žodžiu, jei kas statys konkretų namą, tai prašom kreiptis, pakonsultuosiu.