Kaip sekasi

Prabėgo dar vieneri metai ir taip jau susiklostė, kad baigiantis metams reikėtų atsigręžti atgal ir susumuoti atliktus darbus: ar viskas, kas buvo sumanyta, pasiteisino. Kas buvo gerai, o kas klaidinga.


Iš karto patys sau padarome išvadą, kad protinga daržininkystė, NEKASANT ŽEMĖS, kurią mes jau ketverius metus taikome savo sodyboje yra nuostabus dalykas.

 

 

 Bandome prisiminti. Pradžioje labai džiaugiamės, kad 
nereikia sukasti 6-ių arų daržų, vėliau 8 ių, dar vėliau 12-os. Dabar daržų turime apie 17-a arų ir jų mums nereikia sukasti nei rudenį nei pavasarį. Džiaugiamės tuo. Bet kuris daržininkas pasakys, kad 17 arų tai nemažai ir auginant daržoves tradiciniu būdu, darbo tikrai daug. Įvertiname tai, kad viską reikia sukasti ir rudenį ir pavasarį, nuolat ravėti, laistyti ir tręšti.

 

O dabar atimkime žemės kasimą. Išvada tokia, kad pradžioje didesniam derliui pasiekti reikia daugiau žemės, nes pradžioje žemė nėra puri ir didelio derlingumo dar nepasiekusi. Vėliau derlingumas didėja, nes mulčiuojant ją, dirva tampa minkštesnė ir puresnė, didėja jos humusingumas.Tad ir žemės daržams galima bus skirti mažiau. Jos plotai atsilaisvina daigynui, braškynui, žemuogynui.. Kažkurią žemės dalį paliksime tiesiog pailsėti.

 

Mums teko paragauti ir tradicinės daržininkystės ir protingos. Išvada vienareikšmė. PRIE TRADICINĖS DARŽININKYSTĖS MES NEGRĮŠIME NIEKADA ! 

 

Ir štai kodėl!

 

Žemės mums kasti nereikia, čia mes atsipūtę.

 

Ravėjimas: žinoma be jo visiškai neapseisi. Bet čia visą darbą atlieka Dalia viena. Pradžioje, kol daržovės tik nesudygusios ir dar negalime tinkamai daržų užmulčiuoti, ravėjimui skiria apie 1 valandą į savaitę. Vėliau, kai daržovės ūgteli ir daržai užmulčiuojami, ravi ne daugiau 1-2 valandų į mėnesį.

 

Tradiciniu būdu pats sėjimo procesas yra lengvesnis, nes žemė būna sukasta ir supurenta. Bet tokia ji būna visa ir iš karto, o daržoves sėji-sodini ne vienu metu, tad kita dirvos dalis džiūsta ir susiplaka nuo lietaus.

 

Dalia gi sėja tik tame lopinėlyje, kuris tuo metu jai reikalingas, visas kitas plotas būna apdengtas dar pernykščiu mulčiu, tad žemė po juo drėgna ir pilna gyvybės! Tiesa, sėjai skirtame plotelyje žemę jai reikia iš pradžių papurenti ir tik po to pasėti.

 

Pasodinus bulves, jas užmulčiuojame labai storu mulčo sluoksniu, tad pro šį mulčą pralenda tik pačios bulvės ir daugiamečiai augalai, kaip usnys ir pienės, bet pastarosios auga gana retais tarpais, tad susitvarkyti su jais vieni juokai.

 

Bulvių nekaupiame visiškai, tik vėliau uždedame dar daugiau mulčo.

 

Na ir išvada čia tokia. Bulvės geriau auga ne tuomet, kai jos auginamos tik po šiaudais, bet tuomet, kai jos sodinamos į žemę, o tik po to apdengiamos storu mulčo sluoksniu. Tad bulvės mėgsta būti žemėje ir mėgsta organinį maistą.

 

Baigiant apie ravėjimą, galima pasakyti, kad pro mulčą daugiamečiai augalai kaip pienės ir usnys praauga nesunkiai. Bet tai nėra bėda, jų šaknys puikiai purena žemę. Rudenį gi Dalia

 

iš daržų susirenka natūraliai užaugusias pienių šaknis, iš kurių žiemai turime pakankamai pienių kavos, kuri yra puikus pakaitalas tradicinei kavai. Tad nauda nuo šių „piktžolių“ dviguba.

 

Laistymas. Dalia įsitikinusi, kad mulčiuojant daržų laistyti beveik iš viso nereikia. Mes laistėme tik agurkus, kartą į savaitę arba dar rečiau - pomidorus ir retkarčiais kopūstus.

 

Na ir apie derlių. Su kiekvienais metais jis vis gausesnis ir kokybiškesnis. Pavyzdžiui, jeigu po pirmų mūsų daržininkavimo metų morkos būdavo pirštuotos, nes žemė buvo gana kieta, tai dabar tokių morkų pasitaiko vis rečiau. Žemė tampa minkštesnė ir puresnė

 

Ypač gerai dera svogūnai, pupos, agurkai, pomidorai.

 

Pomidorus, mūsų įsitikinimu,pakanka sodinti tik po permatomu stogu. Šiltnamio jiems visai nereikia.. Tiesa ir pomidorus šiais metais auginome visiškai kitu, netradiciniu būdu, bet apie tai kituose straipsniuse.

 

 

Nuostabiai užderėjo šakniavaisiai: salierai ir pastarnokai. Jų derlių gavome pakankamą visai žiemai, o ir dydis šių daržovių mus maloniai nustebino. Šis daržininkavimo būdas jiems aiškiai patiko.

 

Išvada viena ir pagrindinė. Jokiu būdu negrįšime prie tradicinės daržininkystės, ji mūsų manymu ne tik atima labai daug laiko ir jėgų, bet ir NELOGIŠKA.

 

P.S. Kitais metais planuojame pasidalinti patirtimi sodininkaujant pagal N.I. Kurdiumovo „Protingas sodas“.

 

Pabaigoje visus užsiregistravusius SODYBA ORG. tinklapio naujienoms SVEIKINAME SU NAUJAISIAIS METAIS IR LINKIME ENERGIJOS SAVO UŽSIBRĖŽTŲ TIKSLŲ ĮVYKDYMUI, DRĄSOS IR RYŽTO NAUJOVĖMS.

 

 

 

Algirdas

Komentarai

* pažymėti laukai yra privalomi






Saugos kodas:

Vardas: Ineta
Data: 2016-02-14
El. paštas: ineta_jankeliuniene@yahoo.com
Labai patiko straipsnis!
Vardas: Dalia
Data: 2015-06-15
El. paštas:
Pasibaigus daržų sezonui, o gal po naujų metų bus straipsnis apie lysvių tipus, taip pat ir apie banguotas. O patirtis tokia - iš vienos lysvės pusės viskas gerai auga, iš kitos vienas vargas. prižiūrėti nepatogu. Nutariau nebesicackinti, rudenį pasodinau virš9nėje abrikosus, po jais liko augti įvairios vaistažolės.
Vardas: Dalia
Data: 2015-06-15
El. paštas:
Žolė ne prie ko. GŽ sėjomaina nebūtina kai nenaudojamas mėšlas jokiame pavidale(perpuvęs ar ne)ir būtini sideratai žemei valyti. galima morkas sėti2 savaitėm anksčiau arba vėliau - tada nebeskraido morkinės muselės. Kiek paaugusias morkas apkaupti, kad jų kaklelis nebūtų išlindęs virš žemės. Morkų į tą pačią vietą nesėti ne tik po morkų, bet ir po kitų tos pačios šeimos daržovių, šiuo atveju salierinių, tai salierai, pastarnokai, petražolės. Kita priežastis - kolektyvinis sodas. Ten per didelis augalų tankumas, o jeigu dar kaimynai nesilaiko GŽ ir augalus purškia nuo kenkėjų...
Vardas: Danguolė
Data: 2015-06-15
El. paštas:
Gal kas galite pasidalinti patirtimi apie banguotą lysvę?
Vardas: Danguolė
Data: 2015-06-15
El. paštas:
Sėjomainos laikausi, visada šalia sodinu svigūnus. Pirmąsyk kai sėjau morkas ir pradėjau mulčiuoti (tas buvo prieš penkis metus), tai buvo nuostabios didelės gražios morkos, o dabar kažkas nutikę. O gal dėl žolės? O dėl sėjomainos. Aš jos laikausi, bet pagal GŽ nebūtina...
Vardas: Dalia
Data: 2015-06-09
El. paštas:
Ar laikotės sėjomainos? šalia sodinkite svogūnus.Nuėmus derlių pasėkite, kaip sideratą, baltąsias garstyčias ir palikite per žiemą.
Vardas: Danguolė
Data: 2015-06-09
El. paštas: b.danguole@gmail.com
Ir aš auginu remdamasi gamtinės žemdirbystės principais. Tik niekaip nesuprantu, kodėl jau du metai iš eilės labai kirmija morkos. jas mulčiuoju žole :(
Vardas: Algedas
El. paštas:
Idomu! Jeigu jau sukastas darzas kaip ir seniau ar galiu pilti ant virsaus mulciu? Koks mulcius? Negi ir as pamegsiu darza? Aciu Dalia.
Vardas: henrikas
El. paštas:
Puikus straipsnis ir puiki patirtis. Sekmes Naujuose metuose.
Vardas: Dalia
El. paštas:
Pirkdama sėklas, žiūriu, kad būtų kuo ilgesnis galiojimas. neblogai pasiteisino vokiškos "Erfurto" sėklos ir lenkiškos Vilmorin.
Vardas: Daina
El. paštas:
Aciu Dalia uz patarimus. Gerai butu gauti kokybisku pastarnoku seklu, jei yra tokia "problema". O kokios firmos patartumete pirkti, jei savu neturime?
Vardas: Dalia
El. paštas:
Sveiki Vincai Pažįstama ši problema.Anksčiau ir aš vargau su nedįgstančiais pastarnokais. Pasirodo, kad pastarnokų sėklos daigios tik pirmus metu nuo jų surinkimo, ir tai tik 75%. Vėliau sėklų daigumas katastrofiškai krenta. Perkant sėklas iš parduotuvės, deja, būna visaip. Problemos nebeliko, kai pradėjau pati rinkti sėklas. Tiesiog palieku keletą pastarnokų žemėje kitiems metams. Antrais metais jie žydi ir subrandina sėklas. Tiesa, norint turėti kokybiškesnių sėklų, paliekami ne visi žiedynai, o 2-3. Kiti pastoviai nuskabomi. Nepraraskite ūpo ir nenuleiskite rankų. Pastarnokai nuostabi daržovė, ji tikrai verta jūsų pastangų.
Vardas: -
El. paštas:
i domu is kur tiek mulcio gauti
Vardas: Edita
El. paštas:
gal galite patarti nuo ko pradėti darbus sode, kai visą gyvenimą buvo daržininkauta tradiciškai, visas sodas sukastas ir rudenį ir pavasarį, išravėtas... aišku buvo treštas perpuvusiu mėšlu. Dabar paskaičius N.I. Kurdiumovo knygas ir p. Dalios straipsnius viskas apsivertė aukštyn kojom... o taip norisi išbandyti naujus bulvių, pomidorų ir kitų daržovių sodinimo būdus.
Vardas: Vincas
El. paštas:
Gerb. Dale, norriu pasiguosti ir paprašyti patarimo. Praėjusiais metais per 2 kartus sodinau pastarnokus, bet išdygo ir užaugo tik 1 augalas (iš kokių 300 sėklų). Gal yra kokios paslaptys? Ačiū.
Vardas: Dalia
El. paštas:
Apie pomidorus yra atskiras straipsnelis. Daržoves stengiuosi derinti, bet, sako,pas gerą žmogų ir daržovės nesipyksta :)) Tris metu sėju tik pagal mėnulio kalendorių, ir ateityje nežadu jo atsisakyti
Vardas: Kristina
El. paštas:
Sveiki. Gal galetumete papasakoti kokiu budu sodinate pomidorus ir kitas darzoves? Ar derinat darzoves? Seja vyksta pagal menulio kalendoriu? Aciu :)
Vardas: terese
El. paštas:
labai jums aciu uz tokius patarimus,gyvenu dabar kaime turiu sodyba 20aru apsodinau parku,o likusia dali pasisodinsiu darzoviu kuriu iki siol nesodinau,nes reikia arti mazas plotas.DEkojum jums uz patarima TEPADEDA JUMS DIEVAS
Vardas: žemaitis
El. paštas:
Sveiki, labai maloniai jaučiuosi skaitydamas Jūsų patirties pasidalijimais,nes intuityviai žinau,būtinai išmėginsiu netradicinę daržininkystę,sodininkystę ir jei pavyks,kartu džiaugsiuos gerais rezultatais(kokybišku derlium). Nors sodyboje pradėsiu kurtis po truputį tik šiais metais,kartu su pamatų naujam namukui statymu,bet jau iš anksto mokinsiuos netradicinės darž./sodininkystės įgūdžių. Nuoširdžiai Jums dėkoju už pasidalintą patirtį ir linkiu kuo geriausios kloties,gerų orų :)
Vardas: ritiniux
El. paštas:
Ačiukas, bet koks patarimas mums- aukso vertės! Po metų kitų ir mes galėsim kam nors patarti, ir bus smagu! Kurdiumovo knygas apie daržą ir šiltmanį tiesiog "suvalgiau", dabar laukiu protaingojo sodo... Nuostabios knygos, jau ir vyras užsidegęs noru išbandyti naujoves... Sesė irgi dega noru pamatyti mano derlių :))) (kuris bus ne prastesnis ,nei tradicinis). Dar vyras prašė paklaust Jūsų, kaip ruošiate pienių šaknis, kaip skonis kavytės tokios? Įtariu, kad skani...Pasidalinkit mažomis paslaptimis... AČIŪ, KAD ESAT! TELYDI JUS SĖKMĖ!
Vardas: Dalia
El. paštas:
Pelenų pilu po pusę saujelės bulvytei, tiesiog daug jų neturiu ir bandau daugmaž visoms padalinti. Ką apie normas sako tradicinė žemdirbystė nežinau ir dėl to nesuku sau galvos. Prieš 5 metus taippat buvau visai 'žalia", tiesiog su malonumu bandžiau, eksperimentavau,ir po šiai dienai susidomėjimo nepraradau - kuo toliau, tuo įdomiau.Sėkmės.
Vardas: ritiniux
El. paštas:
Ačiū, Dalyte, už atsakymą, bet kadangi aš esu labai "žalia" daržininkystės srityje, bijau, kad ko nors nepridirbčiau... matot, tėveliai visą gyvenimą daržininkavo tradiciškai, tai jiems labai juokinga, kai papasakojau, kaip aš sodinsiu bulves. Tai noriu paklaust, kiek tų pelenų galima dėti, nes bulvių sodinsiu tik 2 kresčiukus... Dabar tik posakiu "viščiukus skaičiuosim rudenį" trumpam nuraminu skeptikus...
Vardas: Dalia
El. paštas:
perpuvęs 'aukselis" puikiausiai tiks , o, jeigu dar paberti saujelę kitą pelenų - tiesiog idealu.
Vardas: ritiniux
El. paštas:
Šaunuoliai! Jūs dar vieni, paskatinę mus užsiimti šuo ne tradiciniu būdu... Tiesa, šįmet sodinsim tik bulvytes, nes mūsų žemelė (2 ha) , kuri yra jau 6 metai pieva. O kasti ir traktorių važinėti po savo giminės sodybą, aš nenoriu. Kartoną kaupiam, tik nežinau, kaip su kompostu daryti. Pas tėvelius tvarte yra mėšlo, kuris ten stovi 3 metai. Ar tinka jis bulvėms, ar dar reikia ko nors pridėti?
Vardas: Rita
El. paštas:
Esu suzaveta tuo, ka perskaiciau. Mano tevai visa gyvenima buvo darzininkai, nors gyveno Kaune. Tradiciniame 6 aru sklype, atemus namo garazo ir vaismedziu uzimama plota, darzui likdavo ne kazin kas. Bet budavo nuimami keli derliai.Ridikai, salotos, veliau pomodorai ir agurkai, o dar veliau chrizantemos ir tulpes. penkiolika metu gyvenu bute, atitrukus nuo darzininkystes,o siemet sejau pomidorus ir visas mano kraujas tiesiog verda noru uzsiimti darzininkyste. mano darzas uz 8 km ir kasdien ten nenuvaziuoju, tai labai dziugiuosi atradus si puslapi ir suzinojus tokiu fantastisku dalyku. labai dekoju ir butinai parasysiu rudeni apie tai, kaip siemet seksis darze pagal nauja technologija.
Vardas: Dalia
El. paštas:
Nuo nepageidaujamų žolių gerai padeda lysvių aprėminimas. Ir visai nesvarbu ką panaudosite:lentas, plytas, šiferį(be asbesto). Dar patogiau aprėminti ne vieną lysvę, o didesnį plotelį skirtą daržui. Varputis nemėgsta jurginų, stengiasi nuo jų pabėgti kuo toliau. Likusį varputį vis dėlto teks iškasti, bet tik šakėmis. Kasant kastuvu varputį tik padauginsite. Paprastai toks darbas atliekamas pavasarį arba rudenį, todėl iškastas šaknis labai tiks nuplauti, išdžiovinti. Varpučio šaknų miltus galima maišyti su paprastais kvietiniais miltais. Iš tokio mišinio kepami įvairūs kepiniai: blynai, pyragai, duona. Beje varpučio šaknys dar ir vaistingos.
Vardas: Melanija
El. paštas:
Šaunuoliai! :) Mums su Onute, daržininkaujančioms tik pirmus metus dar sunkoka. Todėj Jūsų patirtis mus padrąsino. Sunkiausia buvo suprasti, kaip ir kada pasigamins purus dirvožemis, Sodinome bulves ant pievos, užkloję kartonu ir gausiai apmulčiavę šiaudais. Vasarą piktožolės nepasirodė, bet rudeniop pradėjo lįsti varputis. Usnys, pienės aišku problemų nėra, nesunku jas išrauti, bek ką daryti su varpučiu? Ir krūminis builis gausiai auga. Tai rudenį po derliaus nuėmimo dar uždėjom gausiai šiaudų, pabarstėm durpių ir pasėjom žieminius javus. Galime pasidžiaugti, kad bulvės labai skanios, puikiai užaugo pupos, žirniai, cukinijos, salierai... Lepenems daržovėms pasidarėm paaukštintą lysvę. Labai patiko...