Kaip sekasi
Prabėgo dar vieneri metai ir taip jau susiklostė, kad baigiantis metams reikėtų atsigręžti atgal ir susumuoti atliktus darbus: ar viskas, kas buvo sumanyta, pasiteisino. Kas buvo gerai, o kas klaidinga.
Iš karto patys sau padarome išvadą, kad protinga daržininkystė, NEKASANT ŽEMĖS, kurią mes jau ketverius metus taikome savo sodyboje yra nuostabus dalykas.
Bandome prisiminti. Pradžioje labai džiaugiamės, kad
nereikia sukasti 6-ių arų daržų, vėliau 8 ių, dar vėliau 12-os. Dabar daržų turime apie 17-a arų ir jų mums nereikia sukasti nei rudenį nei pavasarį. Džiaugiamės tuo. Bet kuris daržininkas pasakys, kad 17 arų tai nemažai ir auginant daržoves tradiciniu būdu, darbo tikrai daug. Įvertiname tai, kad viską reikia sukasti ir rudenį ir pavasarį, nuolat ravėti, laistyti ir tręšti.
O dabar atimkime žemės kasimą. Išvada tokia, kad pradžioje didesniam derliui pasiekti reikia daugiau žemės, nes pradžioje žemė nėra puri ir didelio derlingumo dar nepasiekusi. Vėliau derlingumas didėja, nes mulčiuojant ją, dirva tampa minkštesnė ir puresnė, didėja jos humusingumas.Tad ir žemės daržams galima bus skirti mažiau. Jos plotai atsilaisvina daigynui, braškynui, žemuogynui.. Kažkurią žemės dalį paliksime tiesiog pailsėti.
Mums teko paragauti ir tradicinės daržininkystės ir protingos. Išvada vienareikšmė. PRIE TRADICINĖS DARŽININKYSTĖS MES NEGRĮŠIME NIEKADA !
Ir štai kodėl!
Žemės mums kasti nereikia, čia mes atsipūtę.
Ravėjimas: žinoma be jo visiškai neapseisi. Bet čia visą darbą atlieka Dalia viena. Pradžioje, kol daržovės tik nesudygusios ir dar negalime tinkamai daržų užmulčiuoti, ravėjimui skiria apie 1 valandą į savaitę. Vėliau, kai daržovės ūgteli ir daržai užmulčiuojami, ravi ne daugiau 1-2 valandų į mėnesį.
Tradiciniu būdu pats sėjimo procesas yra lengvesnis, nes žemė būna sukasta ir supurenta. Bet tokia ji būna visa ir iš karto, o daržoves sėji-sodini ne vienu metu, tad kita dirvos dalis džiūsta ir susiplaka nuo lietaus.
Dalia gi sėja tik tame lopinėlyje, kuris tuo metu jai reikalingas, visas kitas plotas būna apdengtas dar pernykščiu mulčiu, tad žemė po juo drėgna ir pilna gyvybės! Tiesa, sėjai skirtame plotelyje žemę jai reikia iš pradžių papurenti ir tik po to pasėti.
Pasodinus bulves, jas užmulčiuojame labai storu mulčo sluoksniu, tad pro šį mulčą pralenda tik pačios bulvės ir daugiamečiai augalai, kaip usnys ir pienės, bet pastarosios auga gana retais tarpais, tad susitvarkyti su jais vieni juokai.
Bulvių nekaupiame visiškai, tik vėliau uždedame dar daugiau mulčo.
Na ir išvada čia tokia. Bulvės geriau auga ne tuomet, kai jos auginamos tik po šiaudais, bet tuomet, kai jos sodinamos į žemę, o tik po to apdengiamos storu mulčo sluoksniu. Tad bulvės mėgsta būti žemėje ir mėgsta organinį maistą.
Baigiant apie ravėjimą, galima pasakyti, kad pro mulčą daugiamečiai augalai kaip pienės ir usnys praauga nesunkiai. Bet tai nėra bėda, jų šaknys puikiai purena žemę. Rudenį gi Dalia
iš daržų susirenka natūraliai užaugusias pienių šaknis, iš kurių žiemai turime pakankamai pienių kavos, kuri yra puikus pakaitalas tradicinei kavai. Tad nauda nuo šių „piktžolių“ dviguba.
Laistymas. Dalia įsitikinusi, kad mulčiuojant daržų laistyti beveik iš viso nereikia. Mes laistėme tik agurkus, kartą į savaitę arba dar rečiau - pomidorus ir retkarčiais kopūstus.
Na ir apie derlių. Su kiekvienais metais jis vis gausesnis ir kokybiškesnis. Pavyzdžiui, jeigu po pirmų mūsų daržininkavimo metų morkos būdavo pirštuotos, nes žemė buvo gana kieta, tai dabar tokių morkų pasitaiko vis rečiau. Žemė tampa minkštesnė ir puresnė
Ypač gerai dera svogūnai, pupos, agurkai, pomidorai.
Pomidorus, mūsų įsitikinimu,pakanka sodinti tik po permatomu stogu. Šiltnamio jiems visai nereikia.. Tiesa ir pomidorus šiais metais auginome visiškai kitu, netradiciniu būdu, bet apie tai kituose straipsniuse.
Nuostabiai užderėjo šakniavaisiai: salierai ir pastarnokai. Jų derlių gavome pakankamą visai žiemai, o ir dydis šių daržovių mus maloniai nustebino. Šis daržininkavimo būdas jiems aiškiai patiko.
Išvada viena ir pagrindinė. Jokiu būdu negrįšime prie tradicinės daržininkystės, ji mūsų manymu ne tik atima labai daug laiko ir jėgų, bet ir NELOGIŠKA.
P.S. Kitais metais planuojame pasidalinti patirtimi sodininkaujant pagal N.I. Kurdiumovo „Protingas sodas“.
Pabaigoje visus užsiregistravusius SODYBA ORG. tinklapio naujienoms SVEIKINAME SU NAUJAISIAIS METAIS IR LINKIME ENERGIJOS SAVO UŽSIBRĖŽTŲ TIKSLŲ ĮVYKDYMUI, DRĄSOS IR RYŽTO NAUJOVĖMS.
Algirdas